– Dieve brangus, ką aš pamačiau Polocko gatvėje – sužaloti, sudraskyti!.. Neišlaikys širdis, galvojau, greičiau išeiti iš čia, kol pati nesusmukau. Ir staiga atpažinau savo žmogų! Šone – žaizda, – prisimena Apolonija Vaitkienė.
O pirmąkart jiedu susitiko prieš dvidešimt metų Šnieriškių kaime. Buvo vasara, ošė Labanoro giria. Vytautas, tuomet dirbęs Kino studijoje vairuotoju, atsitiktinai užklydo į nuošalų Molėtų rajono kaimą – Apolonijos gimtinę. Parvežė ją su drauge Vilniun. Žodis po žodžio išsikalbėjo, pasiguodė: abu vienodai vargo matę, abiem greit po trisdešimt. Ir pritapo vienas prie kito. Nors abu skirtingo būdo. Lėta aukštaitė, dar vaikystėje pratusi, vaikštinėdama viena miškais, viską apgalvoti, ir smarkus žemaitis nuo Šilalės.
– Iš pradžių būdavo sunku sutarti – karštas, užsispyręs. Paskui supratau: pykčio viduje nelaiko. Nutyliu, o apsisukusi padarau, kaip reikia. Ir žinau, kad po valandos, sąžinės graužiamas, šimteriopai atsiprašys.
Labai mėgo ankstyvą pavasarį, pirmąją šilumą. Nusimetęs įkyrėjusį šiltą rūbą, išvaikščiodavo panerio takus. O kai įsigijo mašiną, laisvą dieną šeima lėkdavo Šnieriškių pusėn, kur stovi senas Apolonijos tėvų namas. Aplopė stogą, susikasė daržą, genėjo senąsias obelis ir sodino naujas – mielas kiekvienam lietuviui užsiėmimas, kaimo oras. Suprantančiam, ką reiškia sava bulvė, savas vanduo iš šulinio.
– Buvo stiprios sveikatos, iš ilgaamžių giminės: mama, tetos ir dėdės perkopę per aštuoniasdešimt. Nors mačiau, kad jam tikrai sunku per du darbus draskytis, bet suprasdavau: labai norėjo pabendrauti su žmonėmis, o Sporto rūmuose kone kasdien šventė.
Kokia šventė buvo Lietuvos atgimimas – ir koks nerimas užgulė širdį sunkią valandą! Namuose vietos neradę, Vaitkai ėjo Nepriklausomybės aikštėn. Pabūti kartu su visais. Naktį pažadino tankai. Vyras apsirengė, o prie durų trumpam susvyravo. Tarsi nujausdamas, kad nebegrįš.
Skaudžią žinią atnešė sūnus persigandusiomis akimis: tėvelio mašina stovi prie bokšto, – ir ištiesė “Respubliką” su žuvusiųjų pavardėmis.
Jis gyveno tikrą vyro gyvenimą: mylėjo savo žmoną, augino sūnų, sodino obelis. Tik nespėjo pastatyti namo, kuriame prieglobstį buvo radusios ir ateinančios giminės kartos, ir tamsią naktį pasiklydęs svečias.
Pakirstas kulkos, Vytautas Vaitkus krito, gindamas būsimos trobos pamatus. Mūsų visų statomo namo pamatus. Amžiną jam atilsį ir amžiną atmintį...
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 65.
Iš prisiminimų:
Eugenija Kirlytė
Naglis Nasvytis
Liutkevičienė, Inga. Žmonės, nusiimkite kepures : [apie atsisveikinimą su žuvusiaisiais]. - Iliustr. // Lietuvos rytas. - 1991, saus. 15.
Žuvusieji už laisvę : [sąrašas] // Tiesa. - 1991, saus. 15.
Droblytė, Danguolė. Vilties nesušaudysite! : [apie atsisveikinimą su žuvusiaisiais]. - Iliustr. // Lietuvos aidas. - 1991, saus. 16.
Dulce et decorum est pro patria mori : kilnu ir garbinga yra už Tėvynę mirti : [žuvusių Sausio 13-ąją V. Maciulevičiaus, A. Povilaičio, L. Asanavičiūtės, R. Jankausko, I. Šimulionio, T. Masiulio, V. Vaitkaus, V. Druskio, A. Kavoliuko, R. Juknevičiaus nuotraukos]. - Portr. // Tiesa.- 1991, saus. 16.
Griškonienė, Violeta. Šlovė Jums, didvyriai! : [apie žuvusiųjų laidotuves]. - Iliustr. // Tiesa. - 1991, saus. 16.
Jankauskas, Romas. Nugalėję savyje vergą : [apie žuvusiųjų laidotuves]. - Iliustr. // Mažoji Lietuva. - 1991, saus. 16-23, p. 4-5.
Griškonienė, Violeta. Lietuvos žemė priglaudė savo vaikus : [apie žuvusiųjų laidotuves]. - Iliustr. // Tiesa. - 1991, saus. 17.
Jansonas, Egmontas, Gabartas, Renaldas, Godunavičius, Arūnas. ... Ir Viešpats jų priglaudė dvasią : [apie žuvusiųjų laidotuves]. - Iliustr. // Respublika. - 1991, saus. 17.
Liutkevičienė, Inga. Atsisveikinimas - kaip priesaika : [apie žuvusiųjų laidotuves]. - Iliustr. // Lietuvos rytas. - 1991, saus. 17.
Silickienė, Genė. Garbė žuvusiems, sielvartas gyviesiems : [apie Sausio 13-ąją žuvusiųjų laidotuves Vilniuje]. - Iliustr. // Panevėžio balsas. - 1991, saus. 18, p. 1, 4.
Tragedija suvienija žmones: [apie Sausio 13-ąją žuvusiųjų laidotuves Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Kėdainiuose ir Rokiškyje] // Tiesa. - 1991, saus. 18.
Ne keršto, o teisingumo reikalauja Lietuvos laisvės aukos: [Sausio 13-ąją žuvusiųjų sąrašas, atsisveikinimas su žuvusiaisiais Lietuvos miestuose] // Gimtasis Rokiškis. - 1991, saus. 19.
Baltrušaitytė, Elena. Žemaitis nuo Šilalės. - Portr. // Tiesa. - 1991, vas. 20.
Ganusauskas, Edmundas. Gyvoji barikada : [apie žuvusius Lietuvos nepriklausomybės gynėjus]. - Iliustr. // Lietuvos rytas. - 1991, kovo 8.
Jie nesitraukė, jie gyvi tėvyne : [žuvusiųjų vardai ir nuotraukos] // Mūsų mintys. - 1992, saus. 10.
Laikas negydo kraujuojančių žaizdų : [1991 m. sausio 13-ąją žuvusiųjų artimieji apie vaikų, vyrų netektį, šiandieninį gyvenimą]. - Iliustr. - Aut.: Stasė Asanavičienė, Bronius Jankauskas, Genovaitė Kavoliukienė, Valerija Vaitkienė, Aušra Maciulevičienė. // Lietuvos aidas. - 1996, saus. 13, p. 12.
Likimą lėmė Lietuva : [Sausio 13-ąją prie TV bokšto žuvusiųjų artimųjų prisiminimai] / parengė Aušrinė Baronaitė. - Iliustr. - Aut.: Stasė Asanavičienė, Milda Druskienė, Vincė Gerbutavičienė, Antanas Gerbutavičius, Bronius Jankauskas, Vanda Juknevičienė, Genovaitė Kavoliukienė, Aušra Maciulevičienė, Ona Povilaitienė, Vitalija Krivickienė, Robertas Vaitkus. // Veidas. - 1996, Nr. 2, p. 14-16.
Prisiminkime tuos, kurie tą kraupiąją naktį tapo mūsų tautos didvyriais : [apie žuvusiuosius Sausio 13-ąją] // Kauno žinios. - 1999, saus. 12, p. 8, 9.
Ganusauskas, Edmundas. Atminties žvilgsnis susitinka su Sausio aukų akimis : "Lietuvos rytas" sklaido keturiolikos sovietų agresijos aukų ir jų artimųjų gyvenimo puslapius / Edmundas Ganusauskas. - Iliustr. - (Sausio 13-oji) // Lietuvos rytas. - 2001, saus. 13, p. 7, 8.
Apie Sausio žudynių aukas I. Šimulionį, D. Gerbutavičių, L. Asanavičiūtę, V. Druskį, R. Jankauską, V. Maciulevičių, R. Juknevičių, T. Masiulį, A. Matulką, V. Koncevičių, A. Kanapinską, V. Vaitkų, A. Povilaitį, A. Kavoliuką, jų artimuosius.
Peleckis, Mindaugas. Šis dešimtmetis aukų artimiesiems - "sustojęs laikas". - Portr. // Respublika. - 2001, saus. 13, p. 18.
Sausio 13-ąją žuvusių V. Druskio, I. Šimulionio, R. Jankausko, A. Kanapinsko, A. Matulkos, V. Vaitkaus, D. Gerbutavičiaus, V. Maciulevičiaus, A. Povilaičio, L. Asanavičiūtės, T. Masiulio, A. Kavoliuko, R. Juknevičiaus, V. Koncevičiaus tėvų ir artimųjų prisiminimai, jų dabartinis gyvenimas.
Kada 1991 m. sausio 13-osios žudikai stos prieš teismą? / parengė A. Pilvelis. - Iliustr. - (Istorija) // Lietuvos aidas. - 2002, saus. 14, p. 11-12.
Apie 1991 m. sausio 13 d. žuvusius L. Asanavičiūtę, V. Druskį, D. Gerbutavičių, R. Jankauską, R. Juknevičių, A. Kanapinską, A.P. Kavoliuką, V. Maciulevičių, T. Masiulį, A. Matulką, A.J. Povilaitį, V. Vaitkų, V. Koncevičių.
Sausio 13-osios aukos. - Portr. - (Istorija) // Lietuvos aidas. - 2002, saus. 14, p. 10.
Pateikiami Sausio 13-osios dienos aukų portretai ir LR AT Prezidiumo nutarimai dėl L. Asanavičiūtės, V. Druskio, D. Gerbutavičiaus, R. Jankausko, R. Juknevičiaus, A. Kanapinsko, A.P. Kavoliuko, V. Maciulevičiaus, T. Masiulio, A. Matulkos, A.J. Povilaičio, I. Šimulionio, V. Vaitkaus bei V. Koncevičiaus apdovanojimo I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
Šviesaitė, Sofija.Nekrologas : 1991 m. Sausio 13 atminimui : [eilėraštis] / Sofija Šviesaitė. - Turinys: Loreta Asanavičiūte, Tau 24 m. ; Virginijau Druski, Tau 22 m. ; Dariau Gerbutavičiau, Tau 18 m. ; Rolandai Jankauskai, Tau 22 m. ; Rimantai Juknevičiau, Tau 25 m. ; Alvydai Kanapinskai, Tau 39 m. ; Algimantai Petrai Kavoliukai, Tau 52 m. ; Vytautai Koncevičiau, Tau 50 m. ; Vidai Maciulevičiau, Tau 25 m. ; Titai Masiuli, Tau 29 m. ; Alvydai Matulka, Tau 21 m. ; Apolinarai Juozai Povilaiti, Tau 58 m. ; Ignai Šimulioni, Tau 18 m. ; Vytautai Vaitkau, Tau 48 m. // Beržų laukimas. - Jonava : Jonava, 2002. - P. 63-67.
Adomaitis, Gediminas.Jie buvo pirmieji : kiekvienas, kurio krūtinėje dega tėvynės meilė, turi atjausti garbingai žuvusius narsius karžygius, kurie nesigailėdami jaunystės darbavosi mūsų jaunos atgimstančios tėvynės labui / Gediminas Adomaitis. - Portr. - (Atmintis) // Lietuvos aidas. - 2003, saus. 10, p. 1, 8-9.
Apie žuvusius ir sužeistus kovose už Lietuvos nepriklausomybę 1919 m. J. Kiaunę, A. Vainauską, P. Lukšį, A. Sereiką, A. Juozapavičių, P. Eimutį, žuvusį prasidėjus karui tarp SSRS ir Vokietijos 1941 m. birželio 23 d. J. Savulionį, 1972 m. gegužės 14 d. Kaune susideginusį R. Kalantą, 1990 m. balandžio 26 d. Maskvoje susideginusį S. Žemaitį, žuvusius 1991 m. sausio 13 d. L. Asanavičiūtę, V. Druskį, D. Gerbutavičių, R. Jankauską, R. Juknevičių, A. Kanapinską, A.P. Kavoliuką, V. Maciulevičių, T. Masiulį, A. Matulką, A. Povilaitį, I. Šimulionį, V. Vaitkų, sunkiai sužeistą ir 1991 vasario 18 d. mirusį V. Koncevičių, 1991 m. gegužės 19 d. žuvusį vykdant tarnybines pareigas G. Žagunį, žuvusius 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio kontrolės poste M. Balavaką, J. Janonį, A. Juozaką, A. Kazlauską, A. Musteikį, S. Orlavičių, R. Rabavičių, sunkiai sužeistą T. Šerną, 1991 m. rugpjūčio 21 d. prie Seimo rūmų žuvusį A. Sakalauską.
Ambrazas, Goda.Laisvės karta žino jos kainą / Goda Ambrazas. - Iliustr. - (Miestas) // Vilniaus diena. - 2008, saus. 12, p. 5.
Rašoma, kad saus. 11 d. Vilniaus Užupio gimnazijoje visi mokytojai pamokas pradėjo pasakojimu apie Sausio 13-osios įvykius, pateikiami mokytojų bei mokinių pasisakymai,; informuojama, kad 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti pirmoji pamoka buvo skirta ir Lazdynų Sausio13-osios vardo mokykloje, kurios trys mokiniai R. Jankauskas, V. Maciulevičius ir I. Šimulionis bei du moksleivių tėvai A. Povilaitis ir V. Vaitkus žuvo prie Televizijos bokšto.
Meilus, Algirdas.Sūnus neteko tėvo ir motinos, o šnieriškiai puikių kaimynų / Algirdas Meilus. - Iliustr. // Utenis. - 2010, saus. 12, p. 5.
Apie laisvės gynėją Vytautą Vaitkų (1943 - 1991 01 13).
