Dokumentinės medžiagos knyga apie kruvinas 1991 m. sausio dienas Vilniuje. Leidinyje spausdinami įvykių liudytojų atsiminimai, nuotraukos, oficialūs dokumentai, įvykių kronika

 

 

 

 

Laikraščio “Kėdainių garso” žurnalistų ir kitų autorių straipsniai apie kruvinuosius 1991 m. sausio 13-osios įvykius ir juose dalyvavusius kėdainiečius. Knygoje pateikti kėdainiečių, budėjusių Vilniuje ir Sitkūnuose, atsiminimai.
“Šioje knygelėje – 1991-ųjų Sausio 13-osios naktis. Jos visos niekas neaprėps, nes neįeisi į kiekvieno namus, į kiekvieno nutrūkusį sapną, į kiekvieną moterį, klūpančią prie lovos ir besimeldžiančią, į kiekvieną susitvenkusią ašarą ir rūsčius žodžius: “Tai reikėjo matyti!”, - teigia knygos sudarytoja Z. Zokaitytė.

Vieno žymiausių ir objektyviausių naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos tyrinėtojų, gero Lietuvos aktualijų ir šaltinių žinovo A.E. Senno studija apie Sausio įvykius Lietuvoje.
Žurnalo “Akiračiai” bendraredaktorius L. Mockūnas teigia, jog “profesoriaus Alfredo Ericho Senno pasakojimas pasižymi tuo, kad jame nagrinėjamas Lietuvos vidaus problemų ir Maskvos interpretacijos ryšys. Aprašomųjų įvykių metu prof. Sennas buvo Lietuvoje, todėl jo pasakojimas paremtas asmeniniais stebėjimais ir pokalbiais su pagrindiniais dramos dalyviais”.

Leidinyje pasakojama apie tragišką Lietuvos radijo ir televizijos istorijos tarpsnį, prasidėjusį 1991 m. sausio 13-osios naktį, kai sovietų kariuomenė smurtu užgrobė RTV pastatus Vilniuje.
Dokumentai, publikacijos ir įvykių dalyvių, radijo ir televizijos darbuotojų, liudijimai padeda suprasti, kaip radijas ir televizija išliko nenutildyta ir nenugalėta.

Klaipėdos mokyklų moksleivių kūryba, skirta Sausio 13-osios įvykiams atminti. Knygos įžangoje redaktorė A. Kaukienė teigia: “moksleivių kūryba rodo, kad net vaikai yra pajutę skaudų mūsų istorijos alsavimą ir niekada nebus abejingi Tėvynės likimui”.

Knyga grąžina į tragiškas 1991 m. sausio dienas. Autorius, pasitelkęs liudytojų parodymus, atkuria autentiškus įvykių vaizdus. 

Vaikų piešinių, skirtų Sausio 13-osios įvykiams Vilniuje, albumas.

Knyga skirta 1991-ųjų sausio įvykių penkmečiui paminėti ir Sausio 13-osios aukoms atminti. Pateikiama 1991 m. sausio mėnesio įvykių kronika. Užfiksuoti faktai sugrupuoti chronologine tvarka. Pirmiausia pateikiami Lietuvos, po jų – Latvijos ir Estijos įvykiai. Toliau – tų įvykių atgarsiai Rusijoje, atskirose SSRS respublikose, socialistinio Rytų bloko šalyse ir galiausiai Vakarų kraštuose.

Unikalus dokumentinis buvusio sovietinės armijos majoro liudijimas apie tai, kaip į Lietuvą atėjo ir kaip iš jos išėjo svetima jėga. Sugretinęs 1939–1940 metų dokumentus, nulėmusius Baltijos valstybių likimą, su 1990–1991 metais SSRS pirmųjų asmenų ir generolų skelbtomis direktyvomis, Michailas Pustobajevas įtikinamai parodo, kad per pusę amžiaus pasikeitė tik veikiantys asmenys. Esmė liko ta pati – komunistinė ideologija pačia savo esme agresyvi.

Knygos sudarytoja I.Skliutaitė-Navarauskienė teigia, kad “šios knygos tikslas – parodyti eilinio žmogaus dvasinį pakilimą, ryžtą ir ištvermę kraupiomis gyvenimo akimirkomis – sandūroje su mirtimi, kovojant dėl tautos išlikimo.
Knygoje pateikiami autentiški liudijimai tų žmonių, kurie tą baisiąją naktį išgyveno netektis, siaubą ir atmintyje išsaugojo prisiminimus.

Prozininko E. Uldukio knyga “Sausio tryliktoji” - tai pirmasis bandymas lietuvių beletristikoje pavaizduoti kruvinuosius 1991 m. sausio įvykius Vilniuje. Likdamas nešališkas, autorius viena kitai priešpastato dvi galingas visuomenės jėgas, kurioms vienaip ar kitaip atstovauja pagrindiniai romano veikėjai.

Ši iliustruota knyga skirta Laisvės didvyriams, apgynusiems Nepriklausomybę. Tai gyvas liudijimas tų nerimo, įtampos, ryžto ir pasiaukojimo valandų, kai buvo sprendžiama Lietuvos Nepriklausomybė. Spausdinamos nuotraukos, vaikų piešiniai, bokštą gynusių jaunuolių prisiminimai.

Socialinių mokslų daktarės, docentės I. Dagytės knyga skirta Sausio 13-ąją žuvusios L. Asanavičiūtės atminimui. Knygoje pateikta L. Asanavičiūtės biografija, supažindinama su svarbiausiais Loretos gyvenimo įvykiais, pomėgiais, draugais.
Tai pirmoji nuo Lietuvai lemtingų įvykių parašyta išsamesnė knyga apie Sausio 13- osios aukas. Knygos heroje pasirinkta vienintelė mergina tarp kritusiųjų už laisvę prie Vilniaus televizijos bokšto. Ir jos asmuo tarsi simbolizuoja visas tą naktį sudėtas aukas.

Vytauto Landsbergio parodymai, duoti Vilniaus apygardos teisme, 1998 m. vasario 10 dieną.

Knygoje publikuojami buvusio Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio užrašai, atspindintys 1991 m. sausio-vasario įvykius Lietuvoje.

Rokiškio krašto muziejus, pažymėdamas Sausio 13-osios įvykių dešimtmetį, surengė mokslinę konferenciją “Sausio tragedijos prasmė Lietuvai”. Knygoje pateikiami konferencijos dalyvių pranešimai: Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotojo A. Kazulėno “Rokiškėnai – tragiškų sausio įvykių metu”; Lietuvos istorijos instituto dr. D. Blažytės “Tautos sąžinė prieš imperiją: byloja parlamento barikados”; Lietuvos teisės universiteto doc. dr. P. Biveinio “Neprievartinis pasipriešinimas”; Vytauto Didžiojo universiteto doktorantės V. Ilgevičiūtės “Lietuvos kitataučių žmonių parama kovoje už nepriklausomą valstybę”; Kovo 11-osios akto signataro K. Uokos “Sausio 13-osios aukų idealai ir dabartinė realybė”, Vilniaus universiteto doc. dr. Č. Baužos “Netekčių kovose už Lietuvos nepriklausomybę prasmė”.

„Dirbdami Lietuvos radijuje ir televizijoje galėjome geriausiai matyti, kaip į mūsų kraštą atėjo dainuojanti revoliucija, kaip subyrėjo didžiausia, pavojingiausia XX amžiaus imperija. Užgriuvo informacijos ir įvykių lavina. Iš tėvelio, Juozo Šimkūno, paveldėjau įprotį kasdien užrašyti įspūdžius ir įvykius. Užsirašinėjau viską: kaip budome ir kėlėmės, kokia svarbiausia informacija pasiekdavo mus, klausytojus ir žiūrovus, kaip atkurtą Lietuvos nepriklausomybę vertino Rytai ir Vakarai, kaip Vilnius tapo dviejų sistemų šaltojo karo posūkio tašku. Mes labiausiai jutome sergančios imperijos silpstantį pulsą ir matėme, kaip jos žlugimą pagreitino drąsus Lietuvos elgesys“, – pristato knygą, kurioje apžvelgiama Lietuvos ir radijo televizijos veikla nuo 1988 m. iki 1993 m. (apie 1991 m. sausį – 89–113 p.), jos autorius Antanas Šimkūnas. 

Parodos, vykusios 2001 m. sausio 12–22 d. Lietuvos Respublikos Seime, bukletas. Buklete pateikta 1991 m. sausio įvykių chronologija. 

 

 

Knygoje spausdinamos iki šiol nepublikuotos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 12 d., gegužės 16 d., 1991 m. sausio 13, 18 d., vasario 27, 28 d., kovo 14, 19 d., gegužės 23, 24, 27 d., birželio 6 d., gruodžio 19 d. uždarų posėdžių stenogramos.

Knygoje pasakojama, kaip Sausio 13-ąją ginti Nepriklausomybės stojo Kauno rajono žmonės, kurie budėjo Juragiuose, Vilniuje, Sitkūnuose. Pateikiami rajono mero P. Mikelionio, Sitkūnų koordinacinio centro vadovo V. Kamblevičiaus, Juragių koordinacinio centro vadovo P. Makutėno, rajono savivaldybės darbuotojų bei Kauno rajono gyventojų (gynėjų) atsiminimai apie skaudžius išgyvenimus 1991-ųjų sausyje.
Kauno rajono meras P. Mikelionis sako: “Sausio 13-osios istorija – ne tai, apie ką sužinome iš istorijos vadovėlių. Tai įvykiai, kuriuos išgyveno dabar gyvenanti, kurianti, netgi auganti šalies karta. Tai – tiesa, kurios niekas negali iškreipti.”

LR Seimo kanceliarijos Informacijos ir analizės skyriaus parengta 1991 metų sausio–kovo mėnesių įvykių kronika.

Knygą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje “Dokumentai” pateikiami įvairūs pareiškimai, pranešimai, liudijimai. Knygos autorius V. Landsbergis teigia: “Daugiau tiesos yra geriau, o geriausiai liudija dokumentai. Tebūnie mažiau baltų dėmių. Ateis laikas, ir bus atlikti tikri istoriniai tyrimai. Ką gali žinoti, gal teisingumas atsigręš ir į didžiuosius agresijos ir žudynių kaltininkus, tad ir jų vaidmenį verta priminti."
Antroje dalyje “Iš publikacijų” pateikiamos ištraukos iš jau skelbtų interviu, tyrimų bei knygų, Aukščiausiosios Tarybos stenogramų fragmentai, laiškai.

Vieno žymiausių ir objektyviausių naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos tyrinėtojų, gero Lietuvos aktualijų ir šaltinių žinovo A.E. Senno studija apie Sausio įvykius Lietuvoje.
Žurnalo “Akiračiai” bendraredaktorius L. Mockūnas teigia, jog “profesoriaus Alfredo Ericho Senno pasakojimas pasižymi tuo, kad jame nagrinėjamas Lietuvos vidaus problemų ir Maskvos interpretacijos ryšys. Aprašomųjų įvykių metu prof. Sennas buvo Lietuvoje, todėl jo pasakojimas paremtas asmeniniais stebėjimais ir pokalbiais su pagrindiniais dramos dalyviais.”

Gausiai iliustruotoje knygoje publikuojami straipsniai ar jų ištraukos iš įvairių pasaulio šalių, įvairių pakraipų spaudos, telegramos, laiškai, nuotraukos ir kita medžiaga, rodanti, kaip pasaulis matė ir vertino 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje. 

Tai tarsi antrasis knygos “Nauji dokumentai apie Sausio 13-ąją” leidimas. Knygos autorius V. Landsbergis teigia, kad “knyga buvo praplėsta naujais dokumentais bei spausdintų dalykų ištraukomis, iš kurių dar aiškiau matome, kokiame pavojuje buvo atsidūrusi paskelbtoji ir sunkiai kuriama Lietuvos nepriklausomybė.”

Knygoje pateikiami Nidos gyventojų, 1991 m. sausio 11–13 d. budėjusių prie Televizijos bokšto Vilniuje, prisiminimai, kurie atkuria Sausio 13-osios nakties atmosferą, asmeninius žmonių išgyvenimus.
Prisiminimai pateikiami abėcėline pavardžių tvarka, knyga suskirstyta į dvi dalis: pirmoje dalyje “Aš liudiju…” – prisiminimai dalyvių, kurie savo įspūdžius išsako detaliai ir emocingai; antrojoje “Beginkliai kariai” – liudytojai pateikia skaitytojui po keletą sakinių, nupiešiančių bendrą įvykių atmosferą.
Knygoje nevengta pasikartojančių epizodų, nes kiekvienas įvykių dalyvis juos išsakė autentiškai ir subjektyviai. Liudytojų įspūdžiai užrašyti 1991 m. sausio 24–25 dienomis.

Įžangoje knygos autorius S. Abromavičius rašo:
"Knygą apie Titą Masiulį, 1991 m. sausio 13-ąją žuvusį prie Lietuvos radijo ir televizijos bokšto Vilniuje, norėtume pradėti nuo jo giminės istorijos. Juk kiekvienas mūsų, girdėdamas apie žmogaus žygdarbį, juo labiau gyvybės auką, norėtų žinoti to didvyriškumo ištakas, jo brendimo procesą, o ne tik apie aplinkybes, kuriose jis atsidūrė ir kurios padarė jį mūsų visų herojumi.
Tad ši knyga - ne vien apie Titą, bet ir apie visą jo giminę, pradedant prosenelių vargais, senelių noru matyti savo vaikus ir anūkus laimingus. Perskaitę ją gal suprasite, kad gyvenimas kelioms Gecevičių ir Masiulių kartoms siuntė ne vieną išbandymą, kartais tokį didelį, nuo kurio kitas gal būtų lengvai sugniuždytas."

Fotografijų albumas apie 1991 m. sausio įvykius.

 

Autorius skiria šias eilutes tos lemtingos nakties bendražygiams – Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatams, o taip pat ir tūkstančiams kitų žmonių, gynėjų, kurie buvo pasiruošę savimi apginti Laisvę ne tik prie Aukščiausiosios Tarybos, Televizijos bokšto Vilniuje, bet ir Juragiuose, Sitkūnuose bei visoje Lietuvoje, kurie savo širdimi, pasiaukojimu kartu su mumis išgyveno ir atlaikė vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos naktų – Sausio 13-ąją.

Fotografijų albumas apie 1991 metų sausio įvykius Vilniuje.

 

Tai autentiškas dokumentas, fiksuojantis Parlamento salėje vykstančius įvykius, žmonių nuotaikas, reakcijas. Knygoje pateikiamos stenogramų faksimilės ir greta išspausdintas tekstas su rengėjų komentarais. Tai neoficialus, tačiau autentiškas istorijos šaltinis, rašytas tomis sausio dienomis ant Aukščiausiojoje Taryboje svarstomų įstatymų projektų lapų. Jis atspindi ne politiko, bet paprasto Lietuvos valstybės piliečio žvilgsnį į kupiną įtampos tų dienų situaciją, įvykius ir žmones. Šių stenogramų publikavimas leis politiškai neangažuotu žvilgsniu pamatyti ir įvertinti 1991 sausio įvykius.

Knygą sudaro vaikų piešiniai, paskelbti parodoje Seime, Parlamento galerijoje, 2006 m. kovo 11 d., kurie buvo pripažinti geriausiais iš atsiųstų nacionaliniam konkursui "Piešiu laisvę", minint Laisvės gynimo 15-ąsias metines.

Pateikiama buvusių ministrų R. Sikorskio, V. Antanaičio, A. Nasvyčio bei buvusio Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio diskusija apie Sausio įvykius. Pokalbį užrašė V.V. Landsbergis.

 

Vilniaus “Ryto” vidurinės mokyklos jaunųjų kraštotyrininkų, vadovaujamų istorijos mokytojos Vilmos Riabovienės, surinkta ir apibendrinta medžiaga apie buvusį šios mokyklos mokinį Darių Gerbutavičių, žuvusį 1991 metų sausio 13 dieną.

Leonidas Donskis "Pratarmėje" rašo:
"Kas yra didvyris? Didingas žmogus, išsiskiriantis iš minios ir pasižymintis ypatinga savo buvimo pasaulyje prasmės bei misijos pajauta? Baimės ir abejonės nepažįstantis žmogus, pasiryžęs paaukoti gyvybę savo tėvynei ar kokiam kitam kilniam reikalui? Ar tai veikiau paprastas žmogus, niekuo neišsiskiriantis iš kitų, bet lemtingą gyvenimo akimirką, kada reikia nenusukti akių ir žvelgti pavojui tiesiai į akis, tyliai bei ryžtingai šitą padarantis? Gal tai yra toks pat žmogus kaip ir kiti, kuris kažkada gali pasielgti taip, kad jo polegis sugriautų iliuziją, jog jo būta viso labo tik mažo ir silpno žmogaus?
Tokį heroizmą pademonstravo šviesios atminties Darius Gerbutavičius - jaunas vaikinas, iš kurio ankstyva mirtis atėmė visą jo belaukusį gyvenimą."

 

 

Žurnalisto Antano Šimkūno, daug metų dirbusio Lietuvos radijuje knyga apie tai, kaip Kremlius ir KGB, ruošdamiesi nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, pirmiausia pradėjo psichologinį karą prieš mūsų kraštą, kaip tam karui buvo pasiruošę Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojai, ryšininkai, valdžios institucijos. Atskleidžiamas Kremliaus propagandistų, Lietuvos kolaborantų nesugebėjimas pateisinti agresijos, blokuoti objektyvią informaciją. Parodoma, kaip objektyviai ir operatyviai pasaulis sužinojo visą tiesą apie įvykius Lietuvoje, kiek daug dėmesio jiems skyrė pasaulio radijo stotys, spauda, politikai, apžvalgininkai.

Šiame mokslinių straipsnių rinkinyje skelbiami 2006 m. sausio 9 d. Vilniaus pedagoginiame universitete vykusioje mokslinėje konferencijoje "Sausio 13-oji naujausių mokslinių tyrimų kontekste" skaityti pranešimai ir jų pagrindu parengti ir recenzuoti moksliniai straipsniai. Tartu universiteto (Estija) profesoriaus T. Tannbergo straipsnyje apžvelgiamas estų tautos kelias į Nepriklausomybę. 

Ši knygelė – tai ne istorinis veikalas, romanas ar atskirų pamąstymų rinkinys. Pagrindinis autoriaus uždavinys – parodyti skaitytojui, kokius sunkius kelius turi nueiti paprastas žmogus, siekdamas idėją paversti realybe. Knygelėje akcentuojamas lietuvių siekis būti nepriklausomais, tai perteikiama pasakojant 1991 metų sausio 13-osios įvykius. Taip siekiama nepamiršti vienos iš svarbiausių ir skaudžiausių mūsų tautai dienos, išaukštinti Švč. Mergelės Marijos svarbą tų įvykių plotmėje. 

Antrasis papildytas E. Ganusausko knygos „Gyvoji barikada“ leidimas.
”Praėjus dvidešimtmečiui „Gyvoji barikada“ dvigubai storesnė ir ne dėl kokybiškesnės poligrafijos ar puraus popieriaus, bet dėl pastangų bent kiek praskleisti uždangą, už kurios skaudūs žmonių likimai, – autorius mėgino atsakyti į klausimą, kaip tuos du dešimtmečius nugyveno tie, kurie tą sausio naktį neteko vaikų, brolių, tėvų. Kaip sekėsi sugrįžti į gyvenimą žmonėms, kurie gindami mūsų laisvę, patyrė sunkių sužalojimų? Šis „Gyvosios barikados“ leidimas papildytas autoriaus įžvalgomis, įvadiniu ir baigiamuoju skyriumi, taip pat autentiška fotografine medžiaga, surinkta iš to meto įvykių dalyvių ir liudininkų bei jų šiandieniniais išgyvenimais, vertinimais, komentarais“, – knygą pristato bernardinai.lt.

Unikalus dokumentinis buvusio sovietinės armijos majoro liudijimas apie tai, kaip į Lietuvą atėjo ir kaip iš jos išėjo svetima jėga. Sugretinęs 1939–1940 metų dokumentus, nulėmusius Baltijos valstybių likimą, su 1990–1991 metais SSRS pirmųjų asmenų ir generolų skelbtomis direktyvomis, Michailas Pustobajevas įtikinamai parodo, kad per pusę amžiaus pasikeitė tik veikiantys asmenys. Esmė liko ta pati – komunistinė ideologija pačia savo esme agresyvi.
„Lietuviškai pateikiama M. Pustobajevo knyga – ir gyva atmintis, ir jau istorija. Nuo anų įsimintinų įvykių praėjo dvidešimt metų, užaugo nauja karta, kuri ne tik neprisimena to įtempto virsmo meto – nedažnai apie jį ir susimąsto. Norintiems geriau susivokti, kokias kliūtis kelyje į laisvę reikėjo įveikti, M. Pustobajevo knyga – kaip reta turiningas šaltinis“, – rašo knygos vertėjas Liudvikas Gadeikis.

Leidinys skirtas Vilniaus Gedimino technikos universiteto studento Rolando Jankausko 20-osioms didvyriškos žūties prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 m. sausio 13 d. metinėms. Knygoje pateikiami autentiški Rolando Jankausko tėvų Galinos ir Bronislovo Jankauskų pasakojimai apie savo šeimos ištakas, Rolando senelius, Galinos ir Bronislovo profesinę bei kūrybinę veiklą, Rolando vaikystę, jaunystę, mokslus ir karo tarnybą. Leidinys iliustruotas nuotraukomis iš Galinos ir Bronislovo Jankauskų šeimos albumo. Taip pat yra žinių apie Rolando Jankausko atminimo įamžinimą Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Leidinys, kuriame spausdinami žmonių liudijimai ir atsiminimai, nuotraukos bei istorinė tų dienų kronika, skirtas 20-osioms Sausio įvykių Lietuvoje metinėms. Pateikiamos Europos Parlamento narės R. Morkūnaitės-Mikulėnėnienės ir užsienio reikalų ministro A. Ažubalio mintys apie Sausio įvykius. A. Ažubalis rašo: „Prieš dvidešimt atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų užaugo nauja laisvos Lietuvos piliečių karta. Jiems Sausio 13-osios nakties įvykiai yra didinga, skausmą ir nuostabą žadinanti Paslaptis, kuri atsiveria virpančiose tėvų lūpose. Lietuvos Respublikos priedermė – atverti kuo plačiau šią Paslaptį ir Europos tautų šeimai. Be patogių nutylėjimų“.

Knygoje istorikas žurnalistas J. Girdvainis pasakojimo forma, gyvu ir atviru įvykių dalyvių žodžiu, autentiškais jų pasakojimais-liudijimais rekonstruoja šią skaudžią ir didvyrišką valstybės istorijos atkarpą. Knyga iliustruota autentiškomis įvykių dalyvių ir žinomų fotografų nuotraukomis. Leidinys skiriamas Sausio 13-osios dvidešimtmečiui.

1991 metų sausį beginkliai žmonės stojo prieš sovietų okupantų tankus. Tuoj po kruvinosios 1991 metų sausio 13-osios nakties žmonės siuntė savo liudijimus. Pirmajame tome publikuojama 1990–1991 metų įvykių seka, žuvusiųjų už Tėvynės laisvę biografijos. Liudijimai pateikiami pagal liudytojų pavardes abecėlės tvarka nuo A iki D raidės. (Planuojama išleisti IV tomus: II tomas E–L, III tomas M–S, IV tomas Š–Ž. Šiuos liudijimus galima perskaityti čia).
Knyga skiriama ne tik anų dienų amžininkams, bet ir jaunajai bei būsimoms kartoms.

 

Knygoje pateikiami prisiminimai apie Sausio 13-ąją žuvusį marijampolietį Rimantą Juknevičių, Sausio įvykius, kuriuos surinko Marijampolės Vinco Mykolaičio-Putino vidurinės mokyklos-internato kraštotyrininkai, vadovaujami Zigmanto Vidrinsko.

Knygos autoriai: Jonas Vitas Augustaitis, Aurelija Baniulaitienė, B. Butkutė, Vilmantas Česnulis, Zita Dzidolikienė, Rita Gumbrevičiūtė, R. Jonikaitė, Vanda Juknevičienė, Rita Juknevičiūtė-Šeputienė, Vytautas Juozapavičius, Dalia Juozapavičiūtė, Aušra Juozokienė, Giedrė Kryžanauskienė, Regina Kulbokaitė, Erika Kundzelevičienė, Daiva Kuzmickaitė, Liuda Labanauskienė, Justinas Marcinkevičius, Liuda Marmienė, Juozas Meškauskas, Nijolė Mickutė, Gintautas Misiukevičius, Henrikas Nagys, Henrika Rukšėnienė, Jeronima Skirbutienė, Valentinas Stundys, Jeronimas Šalčiūnas, Vilma Štreimikytė-Ratkevičienė, J. Štrimaitienė, Daiva Šuliauskaitė-Narkevičienė, Zigmantas Vidrinskas, Paulina Danutė Vidrinskienė, Aniuta Vitkauskaitė-Dukynienė-Laukų Žolė, Ona Voverienė, Vytautas Žemaitis, Gintautas Žibūda.

„Ši Sausio 13-osios byla nebaigta ir dar negreitai bus baigta.
Jos tyrimas, trunkąs jau per 20 metų, kelia daug abejonių. Tai vienaip ar kitaip įtakoja ir žaloja visuomenės sąmonę, pakerta pasitikėjimą valstybe. Žmonės juk turi teisę žinoti.
Kas davė įsakymą?
Kas išvengė atsakomybės?
Kas neįvykdė pareigos Lietuvos Respublikai?
Knyga, kurią laikote rankose, nesiekia galutinai atsakyti į klausimus, tenkančius teismo kompetencijai. Ji tik sudėsto faktus – dokumentus, liudijimus ir viešai pareikštas anų laikų mintis apie šalies užpuolimą ir valstybės gynimą, o jau informacija byloja pati“, – rašo Vytautas Landsbergis „Įvado žodyje. Paaiškinime maloniajam skaitytojui“.

„Ši Sausio 13-osios byla nebaigta ir dar negreitai bus baigta.
Jos tyrimas, trunkąs jau per 20 metų, kelia daug abejonių. Tai vienaip ar kitaip įtakoja ir žaloja visuomenės sąmonę, pakerta pasitikėjimą valstybe. Žmonės juk turi teisę žinoti.
Kas davė įsakymą?
Kas išvengė atsakomybės?
Kas neįvykdė pareigos Lietuvos Respublikai?
Knyga, kurią laikote rankose, nesiekia galutinai atsakyti į klausimus, tenkančius teismo kompetencijai. Ji tik sudėsto faktus – dokumentus, liudijimus ir viešai pareikštas anų laikų mintis apie šalies užpuolimą ir valstybės gynimą, o jau informacija byloja pati“, – rašo Vytautas Landsbergis „Įvado žodyje. Paaiškinime maloniajam skaitytojui“.