...Traukdamasi nuo žyrančių stiklų, pamačiau gulintį vaikiną, jis negalėjo paeiti, buvo sužeistas į koją. Pasilenkiau, nutvėriau už pažastų, vilkau toliau nuo skerdynių. Pribėgo du vyrai ir nunešė sužeistąjį žemyn. Tarp šūvių ir trenksmo išgirdau iš garsiakalbio sklindantį garsą, kad “...čia kalba nacionalinis gelbėjimo komitetas”, kad visiems skirstytis, kad nieko mums neatsitiks. Ir vėl šūviai, dūmai, trenksmas. Vienas trenksmas apkurtino mane, oro banga smogė į veidą, aš traukiausi tolyn nuo bokšto. Pamačiau milicininką, jis buvo sužeistas į veidą, daviau tvarstį, nuvaliau nuo veido kraują. Žaizda buvo kirstinė ties lūpa, nukentėjęs sakė, kad jam išmuštas dantis...
Žemai, ties televizijos pastatais, pamačiau siaubingą vaizdą, gulėjo jaunuolis peršautom dviem šlaunim. Atidaviau paskutinį tvarstį jam aprišti. Jaunuolį įkėlė į greitosios pagalbos mašiną. Kitą žmogų atnešė visai suglebusį. Pasilenkiau ties juo ir pamačiau, kad abi pėdos kabo nulaužtos, vyzdžiai nereaguoja į šviesą, pulso nėra, viršugalvyje žaizda. Supratau, kad jis miręs, užkėlėm ant neštuvų ir panešėm į šoną, nes pasigirdo balsai, kad viską filmuos...
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 133.
