Prie televizijos bokšto atbėgau 1991 m. sausio mėn. 13 d. išgirdęs pirmuosius šūvius. Aš buvęs kruvinosios armijos tanko vadas, todėl šarvuočių keliamas triukšmas manęs negąsdino. Pirmieji šarvuočiai, artėdami prie administracinio televizijos bokšto pastato, šaudė, skleidė balkšvų dūmų debesis ir šviesomis signalizavo pagrindinei kolonai. Atskubėjęs prie administracinio pastato pamačiau atvažiuojantį tanką, kuris vilko ant priekinės dalies tris užsikabinusius žmones. Supratau ir sušukau, kad traiškys žmones. Manydami, kad galės sulaikyti tanką, ant važiuojamosios dalies subėgo apie 15–20 žmonių. Tankas riaumodamas artėjo. Per žmones važiavo kaip per meldus, susidarė spūstis. Už kelių metrų, kur buvo sutraiškyti žmonės, stovėjo smėlio barstytuvas, kurį irgi sutraiškė.
Iš šios vietos nuskubėjau prie įvažiavimo į bokšto teritoriją, kai pradėjo važiuoti pagrindinė smogikų kolona. Šarvuočių buvo gal apie 15–20. Ant kiekvieno šarvuočio – po 4–5 budelius. Šarvuočių patrankos buvo nukreiptos į televizijos bokštą. Kruvinieji generolai tikrai žinojo, kad bokšte jokių prieštankinių pabūklų nėra, tai į ką buvo nusitaikę? Nejaugi jūs manote, kad galite šaudyti radijo ir televizijos bangas arba žmonių mintis?
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 107.
