Sužinoję, kad užimtas televizijos bokštas, pamanėme, kad prie mūsų gal nevažiuos. Juk pakanka atkirsti kabelius... Informacijos perduoti reikėjo labai daug. Bijoti laiko nebuvo. Galvoti taip pat. Tik žiūrim pro langą – žmonės siūbtelėjo Vingio parko link, išgirdome šaukiant: važiuoja tankai. Nubėgau į studiją per vidaus ryšį pranešti saviškiams, kad atslenka tankai ir visi turim būti savo darbo vietose. Pro langą pamačiau, kaip desantininkai supa radijo pastatą. Jų eilė stovėjo su nukreiptais į žmones automatais. Pasigirdo patrankos šūvis. Su kolega A.Saduku užsirakinome studijoje ir dokumentaliai pasakojom viską, ką matom ir girdim. Koridoriuje sukaukšėjo žingsniai, trankomos durys, pasipylė automatų serijos jau ketvirtame aukšte... Girdėjau, kaip per radiją paskelbė, kurie aukštai užimti. Išgirdus beldimąsi ėmiau rėkti, kad į studiją neįleisiu, nes čia dirbu aš! Perpykęs desantininkas švokščia: “Ja by tebia zastrelil!..”

Paskui mus uždarė aparatinėje. Dar vėliau komanda po vieną išeiti į koridorių. Vyrus prie sienų. Man leido apsirengti. Kratė tik vyrus. Komanda jiems buvo itin pikta. Paliepti išėjome į diktorinę. Pastatė du sargybinius. Netrukus pasklido baisus kvapas. Sargybiniai pasakė: “Eto čeriomuška, otkroite okna”. Paklausti, ko čia atėję, atsakė: “Obraščaites k Dimke Jazovu...” Vienas desantininkas, regis, rusas, išsiskyrė iš kitų tuo, kad nepersistengė. Kiti ypač stengėsi. Buvo aiškiai matyti, kad daužyti ir naikinti jiems malonu. Iš diktorinės pradėjo varyti laukan. Labai piktai. Einam po vieną. Prie išėjimo vyrus apspardė... Aplinkui viskas išdaužyta. Milicijos postas taip pat. Desantininkų itin daug. Stovi dviem eilėm. Automatai nukreipti į mus. Su šalmais, neperšaunamomis liemenėmis.

Išėjome į Konarskio gatvę. RTV kieme jau stovėjo armija. Viskas apsupta. Milicininkai saugojo, kad žmonės kiek įmanoma tvardytųsi.

O teritorijoje jau stovėjo džiūgaujantys jedinstveninkai.

 

Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 171, 172.