...Po to pasirodė pėsti desantininkai, ginkluoti automatais. Rankose jie nešėsi kažkokias lazdas, ant galvų buvo užsidėję šalmus ir antveidžius. Toje vietoje, kur stovėjau, jie minios nepuolė, o nuskubėjo prie įėjimo į bokštą. Tuo metu pradėjo dužti pirmo aukšto langų stiklai. Žmonės atsitraukė nuo sienos, o tuo tarpu į tarpą tarp bokšto sienos ir žmonių minios pradėjo važiuoti tankas, stumdamas žmones nuo bokšto. Vis buvo šaudoma iš tankų pabūklų. Kareiviai mėtė kažkokius užsidegančius paketus, šaudė iš automatų į TV bokšto sienas, atrodo, netuščiais šoviniais, nes matėsi kibirkštys, atsitrenkus kulkoms į betono sienas. Pamačiau, kaip žmogus nešė vyriškį ant pečių tvoros link. Kitą žmogų sukruvinta galva vedė tvoros link. Pasigirdo šauksmai: “Gydytoją, gydytoją!” Vėl pamačiau, kaip keturiese nešė žmogų. Greitajai pagalbai buvo sunku išvežti sužeistuosius, nes karinės mašinos, užgriozdinusios Sudervės gatvę, nesitraukė į šoną. Nusileidęs nuo skardžio, pamačiau, kad Sudervės gatvės šalikelėje stovėjusios automašinos “Latvija” visi langai buvo išdaužyti, oranžinės spalvos VAZ priekinis stiklas suskaldytas. Tas pats ir su kitomis netoliese stovėjusiomis individualiomis mašinomis – išdaužyti stiklai, aplankstyti kėbulai.
Pamačiau atvažiuojančią brezentu dengtą karinę mašiną (mano manymu, “Ural”) ir autobusą LAZ. Ant viaduko per Kosmonautų pr. iš jų išlipo civiliai apsirengę žmonės, susirikiavo į koloną (maždaug 100 žmonių) ir patraukė TV bokšto link. Netrukus per garsiakalbius skelbė, kad visa valdžia Lietuvoje perėjo į Lietuvos gelbėjimo komiteto rankas ir liepė žmonėms skirstytis. O tuo metu tankų ir kulkosvaidžių šaudymas nesiliovė, nors visoje TV bokšto teritorijoje mūsų žmonių jau nebebuvo.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 64, 65.
