Tą sausio 13-osios naktį budėjau prie televizijos bokšto. Pasklido žinia, kad atvažiuoja tankai. Buvo įjungta sirena, žmonės sustojo keliais žiedais apie bokštą, kiti nubėgo prie tvoros viaduko link. Pamačiau, kad gal šeši žmonės gulėjo ant žemės be sąmonės. Žmonės greitai juos paėmė ir nunešė į tvoros pusę. Kareiviai apsupo bokštą. Kadangi tankai šaudė tuščiais šoviniais, o kareiviai – koviniais, tai aš pasitraukiau už ventiliacijos šulinio stogo. Laužo šviesoj pamačiau, kad laikrodis rodo dvi valandas 37 minutes. Tankų numerių nemačiau, o vienos tanketės numeris 283, kitos – 286. Viršuj nuo šulinio mačiau du tankus. Kareiviai pradėjo eiti žmonių link ir šaudyti į kojas. Buvo gerai matyti, kaip kulkos sminga į žemę. Nusileidęs į Kosmonautų prospektą, pamačiau ir daugiau karinės technikos, kelis sulamdytus “Žigulius”, autobusą išdaužytais langais. Leisdamasis šlaitu, girdėjau per garsiakalbius nuo televizijos bokšto rėkaujant “komitetininkus”, kad jie paėmė valdžią ir liepia visiems skirstytis namo. Vis dar šaudė. Tik nusileidęs prie Neries, pamačiau signalinę raketą, tada nustojo šaudyti.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 36.
