...Mačiau, kaip netoli manęs, kulkos pakirstas, krito jaunas vaikinas, mačiau, kaip riaumodamas tankas važiavo į žmonių minią, kaip po pabūklo salvės dužo stiklai ir krito ant žmonių galvų. Ne tik vyrai, bet ir merginos, ir moterys stovėjo orūs, nors į minią ir buvo nukreiptos pabūklų vamzdžių kiaurymės. Mačiau, kaip po šturmo, miniai palengva traukiantis nuo užimto bokšto tolyn, desantininkai palydėjo juos šūviais į kojas.
Nusileidęs nuo pylimo mačiau mūsų automobilį “Latvija” be langų ir sugniuždytu stogu. Mačiau, kaip tankas, sukinėdamas pabūklo vamzdį, sudaužė Pavenčių valstybinės autotransporto įmonės autobuso stiklą ir sparną, kaip besitraukiantis po “operacijos” tankistas, sėdėdamas ant bokštelio, užtaisė automatą ir, pasisukęs į žmones, rėkė: “Streliatj budu”. O drąsūs beginkliai Lietuvos žmonės sakė: “Streliai...” Bet prakeiktojo ranka bedrįso iššauti tik į orą...
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 26.
