Sausio 12 dieną prie bokšto buvome pamainomis (aš, dvi dukros, vyras, dukros draugas). Trumpam pareidavome pavalgyti, persirengti ir vėl grįždavome ten, kur buvo daug žmonių. Taip praėjo drėgna, lietinga sausio 12-oji. Po vidurnakčio, 0 val. 30 min. grįžome į namus persirengti, išgerti arbatos, o dukra su draugu ir aš ruošėmės grįžti prie bokšto visai nakčiai. Dukra dar nespėjo persirengti, kai išgirdome bokšto sireną. Tuoj pat Kosmonautų prospekte (man atrodė “Vaivorykštės” sustojimo link) pasigirdo šūvis, buvo girdėti ūžesys ir gaudimas. Mes su dukros draugu išbėgome prie bokšto. Prie centrinio įėjimo jau šaudė iš tankų ir automatų. Mes atbėgome prie bokšto tvoros, kur yra tarnybinis įvažiavimas, ir, susikibę už rankų, užtvėrėme kelią. Tankai priartėjo labai greitai. Vienas iš jų pasisuko kalno link – supratome, kad kils į kalną. Mes pasitraukėme truputį aukštyn, kad užstotume kelią, kylantį į kalną. Staiga minioje klyksmas, dvi mergaitės bėgdamos šaukė: “Važiuoja ant žmonių!” Nuo pirmųjų žuvusiųjų mus skyrė apie 30 metrų. Šalia manęs buvę vyriškiai pasakė, kad tankai nesustos ir važiuos, nepaisydami kliūčių. O tankai jau kilo aukštyn palei tvorą...
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 49, 50.
