Po 1 val. (tikslaus laiko nežinau) pasklido gandas, kad kažkas negero vyksta prie televizijos bokšto. Šokau automobilin ir pro Pedagoginį institutą nuskubėjau bokšto link, pakeliui paėmęs keletą ten pat skubančių žmonių. Ties išvažiavimu iš Žvėryno pavijome šarvuočių koloną. Dalį jos pavyko aplenkti. Daug mašinų važiavo kairiąja juosta. Ties įvažiavimu į Kosmonautų prospektą kelią buvo užtvėrę šarvuočiai. Pasukę Spaudos rūmų link, įvažiavome į Kosmonautų prospektą, kuriuo tuo metu televizijos bokšto link jau žlegėjo kita šarvuočių ir tankų kolona. Iš pradžių dar galėjome važiuoti greta kolonos, bet po kurio laiko vienas šarvuotis tyčia užtvėrė kelią, vos spėjau išvažiuoti į žaliąją juostą... Nuo pirmojo šūvio garso išbyrėjo langai lengvųjų automobilių ir autobusų, stovėjusių tarp tanko ir bokšto kalnelio. Kritišku momentu kažkas užtraukė “Ant kalno mūrai”. Po to dainavome ir kitas dainas, skandavome “Lie-tu-va!”, “Okupantai!”, kitus šūkius. Važiuoti per žmones tankistas nesiryžo, nors daug kartų manevravo pirmyn ir atgal. Po to įtūžęs tankistas ėmė mosikuoti patrankos vamzdžiu kaip vėzdu; į priekį ir atgal jis nuleisdavo iki žmogaus ūgio, į šonus – gal iki 1 m nuo žemės paviršiaus. Daugybę kartų tankas taikėsi patrankos vamzdžiu į žmonių veidus, bet ir tai mūsų neišgąsdino ir mes nesitraukėme. Manevruodamas tankas sutraiškė pakraštyje stovėjusio autobuso priekį, pataikė vamzdžiu į elektros stulpą – užgeso šviesa.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 48, 49.
