...Išlindę pro stiklą, desantininkai ėmė daužyti buožėmis žmones per nugaras. Tą patį darė ir priešais prie tankų stovėję desantininkai. Minia, atsidūrusi tarp dviejų ugnių, pakriko, išsisklaidė, bet nubėgo netoli – maždaug 15 metrų, – po to vėl, bet jau iš išorės, apsupo bokštą. Pažiūrėjau į laikrodį: buvo lygiai 10 minučių po dviejų. Tuo metu desantininkai jau kilo į viršų, kiekvieną užimtą aukštą pažymėdami išmušant langą. Pačio bokšto viduje, desantininkams kylant į viršų, buvo girdėti šūviai ir sprogimai. Tuo metu apačioje desantininkai pamažu ėmė stumti žmones nuo bokšto. Jų taktika buvo paprasta: iššauna tankas ar metamas į minią sprogstamasis paketas, tankas pavažiuoja į priekį, stumdamas žmones atgal, o desantininkai, savo ruožtu šaudydami į viršų ar į žemę, užima laisvą plotą.
Kažkoks senyvas vyras su Raudonojo kryžiaus raiščiu ant rankos prašė žmonių neiti arti desantininkų, nes atseit kas trečias iš jų – girtas. Norėdamas patikrinti, ar taip yra iš tikrųjų, priėjau prie desantininkų. Nespėjau užkalbinti kurį nors iš jų, kai už 3 metrų stovėjęs tankas nukreipė į mane vamzdį ir iššovė. Paskutinę akimirką instinktyviai spėjau nusisukti. Sprogimo banga pasirodė neįtikėtinai stipri, nes skridau (tikrąja to žodžio prasme) apie 5 metrus. Matyt, buvau trumpam netekęs sąmonės, nes aplink nieko nemačiau ir nejaučiau. Atsitokėjau, kai ant manęs užgriuvo kažkoks vyras. Siaubingai ėmė spengti ausyse (kaip paaiškėjo vėliau, trūko kairės ausies būgnelis). Nuropojęs į šalį, dar spėjau pamatyti, kaip pro šalį nunešė du sužeistus jaunuolius.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 47.
