...Vienas desantininkas užsimojo smogti man automato buože, bet aš spėjau atsilošti, ir jis smogdamas suklupo, bet tuoj pat pakilo. Išgirdau tik jo žodžius: “ubju suka” ir automato spynos klaksėjimą – jis įvarė šovinį į vamzdį. Beliko tik paspausti gaiduką. Atšokęs į šoną ir atsigręžęs pamačiau, kaip prie bokšto langų pribėgo apie 10-15 desantininkų ir ėmė isteriškai automatų buožėmis daužyti bokšto langus. Tankų prožektoriai buvo nukreipti į daužomus langus ir viduje už daužomų langų pamačiau sustingusiais veidais stovinčius kas du trys metrai jaunus vyrukus – bokšto gynėjus su medinėmis lazdomis.
Dar nesibaigė gergždėdami piltis bokšto langų stiklai, per išdaužytas angas desantininkai paleido į vidų automatų papliūpas, primėtė sprogstamųjų įtaisų. Viduje sprogimai, dūmai, tačiau vienas vaikinas – bokšto gynėjas – spėjo paleisti iš priešgaisrinės žarnos čiurkšlę ir nukreipti į desantininkus. Į jo pusę – automato salvė, ir čiurkšlė dingo. Tankų prožektorių šviesoje pamačiau, kaip sukniubo gynėjas kairiame flange, matyt, pakirstas kulkos.
Po keliolikos minučių desantininkai pasiekė aukštą, kuriame plevėsavo Trispalvė. Mačiau, kaip ji buvo plėšiama, kaip iš viršaus buvo kažkas numesta ir desantininkas kažką šaukė pro langą. Prie tos vietos privažiavo šarvuotis. Žmonės sušuko, kad numetė sužeistą, ir keli vyrai pasileido šarvuočio link. Tačiau desantininkai pradėjo šaudyti, ir automatų tratėjimas sustabdė vyrus. Tuo tarpu šarvuotis nuvažiavo miškelio link.
...Kaip buvęs ilgametis Tarybinės Armijos papulkininkis, puikiai išstudijavęs karinius mokslus – baigiau Karo mokyklą ir dvi Karo akademijas – negaliu nepateikti kelių klausimų TSRS karinei vadovybei, jos idėjiniam įkvėpėjui ir aukščiausiam vadui Gorbačiovui ir visiems TSKP nariams, į kuriuos anksčiau ar vėliau bus duotas vienareikšmis atsakymas: “Jie troško kraujo”.
- Kokiais kariniais statutais remdamiesi šaudėte į beginklius žmones net be perspėjimo, kad tai darysite? Ar tai ne kraujo troškimas?
- Kodėl tankai kelias dienas prieš operaciją “Bokštas” siautėjo po Vilnių, griovė, laužė jį, daužė mašinas gatvėse, o jūs aiškinote, kad tai kariniai manevrai? Kokie įstatai, instrukcijos ar vadovai reglamentuoja tankų manevrus miestų gatvėse? Nėra tokių. Jums buvo reikalingos aukos.
- Kodėl operaciją “Bokštas” planavote ir įvykdėte naktį?
Atsakau: naktį ne taip matosi kraujas, kurio galėjo išsigąsti jūsų kareivėliai ir atgręžti automatus ir kulkosvaidžius prieš jus. - Ar galite įrodyti, kad negalėjote užimti bokšto be šūvių, kad būtina buvo išduoti desantininkams specialius, išcentruotus kovinius šovinius, nuo kurių žaizdos sunkiai išgydomos? Ne. Jums kiekvienas berniukas paaiškins, kad norint nutraukti, kaip sakote, jus šmeižiančių laidų transliavimą, užteko, pavyzdžiui, sugadinti elektros kabelį, transformatorinę ar kitu būdu nutraukti elektros tiekimą. Be energijos bokštas nutiltų. Bet jums buvo reikalingos žmonių gyvybės.
- Kodėl kariškiai iš savo šarvuočių garsiakalbių skelbė apie demokratiškai išrinkto Lietuvos Respublikos parlamento nuvertimą, net neįvardindami “naujos valdžios” – nacionalinio gelbėjimo komiteto pavardžių? Jūs bijote Lietuvos žmonių ir trokštate kraujyje paskandinti jų kovą už laisvę.
- Pagal kokius galiojančius TSRS įstatymus jūs paskelbėte komendanto valandą? Jūsų veiksmų pagrindimo nėra nei TSRS įstatymuose, nei jos Konstitucijoje. Jūs norite ir toliau lieti Lietuvos žmonių kraują, nes gerai žinote, kad jie nevykdys komendanto valandų, o tai patenkins jūsų žvėrišką būdą – žudyti ir bausti už nepaklusnumą.
Klausimų dėl Vilniaus žudynių 1991 m. sausio 13 naktį žmonija jums pateikė ir pateiks šimtus, net tūkstančius ir į kiekvieną klausimą doras žmogus atsakys: jūs trokštate žmonių kraujo.
Ar neužspringsite Lietuvos žmonių krauju?
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 143-144, 145.
