Tragiškų įvykių naktį iš sausio 12 į 13 d. kai kurios detalės, aprašytos spaudoje, nesutampa su mano įspūdžiais. Todėl pateikiu matytų įvykių fragmento aprašymą. Tikriausiai nėra tos vietos fotonuotraukų ir TV informacijos, todėl siūlau kreiptis į tuos, kurie matė smėlio barstytuvo sutraiškymą. Liudytojų parodymai turėtų kompensuoti kitos informacijos trūkumą.
Prie televizijos bokšto atvažiavau po to, kai netikėtai susidūriau su tankų ir šarvuočių kolona prie Kuro aparatūros gamyklos ir ji, pavažiavusi Šeškinės link (paskutinis važiavo tankas 225 ar 226, tai buvo maždaug pirmą valandą 30 min.). Prie televizijos bokšto pirmoji tankų kolona atvažiavo nuo Kosmonautų prospekto. Savo agresyvumo demonstravimu – manevrais, šūviais, dūmų skleidimu pritraukė TV operatorių, fotokorespondentų ir pasipiktinusių žmonių nemažą būrį. Supratau, kad taip bandoma atkreipti dėmesį (matau, jog visa, kas čia įvyko: užfiksuota). Nuėjau pasižiūrėti, kas dedasi kitur. Nespėjau pasiekti bokšto saugotojų, kai išgirdau atvažiuojančią gatve nuo miškelio pusės techniką. Sustojau ant šlaito prie smėlio barstytuvo. Pasirodė du tankai, po jų šarvuotos mašinos. Pamatę tankus, žmonės puolė prie šlaito ir nuo šaligatvio į gyvą rankomis susikabinusių žmonių grandinę skersai gatvės, maždaug 5–8 m atstumu iki barstytuvo, stovinčio skersai gatvės. Tankas privažiavo iki grandinės, stabtelėjo (degė jo gabaritinės šviesos), po to pavažiavo dar porą metrų. Vieni žmonės parkrito, juos šalimais esantys ištraukė iš po vikšrų, o kiti, esantys tiesiai prieš tanką ir ant jo užsigulę, vairuotojui rankomis rodė, kad jie yra priekyje. Po poros sekundžių tankas ryžtingai pajudėjo, kas galėjo, šoko į šalį. Du, buvę per patį vidurį, pagyvenę žmonės (bent tas, kuris stovėjo arčiau bokšto, atrodė turįs per penkiasdešimt, iš po žieminio drabužio matėsi languoti marškiniai, kitas – nuo gyvenamųjų namų pusės, jaunesnis, kiek gražiau, tvarkingiau apsirengęs) buvo prispausti prie smėlio barstytuvo ir sutraiškyti kartu su juo. Po to tankas pasuko į šlaitą. Antrasis tankas, neprivažiavęs sutraiškyto barstytuvo, bandė pakilti į šlaitą, tačiau iš karto nesugebėjo užvažiuoti. Pirmas tankas ir kitos šarvuotos mašinos pasuko bokšto link ir iš ten pasigirdo ginklų šūvių serijos. Visa ši operacija vyko tankų, esančių netoliese, komandos fone. Antrasis tankas, nusileidęs žemyn, pasisukiojo gatvėje, sudaužė ten stovinčius automobilius ir po to užvažiavo į šlaitą, bokšto link. Pasirodė mašina su garsiakalbiu, iš kurios saldus balsas skelbė, kad visą valdžią paėmė “komitetas” ir jie “neša žmoniškumą”, kvietė visus skirstytis. Ir visa tai vos praėjus porai minučių po žmonių sutraiškymo. Prie sukniužinto smėlio barstytuvo vieni šaukė: “Ten žmonės!”, kažkas atsakė: “Jau ištraukė”. Netrukus, turbūt dar po 5 min., o gal šiek tiek vėliau, atvažiavo iš tos pačios pusės, kaip ir pirmieji tankai, greitųjų pagalbų (“Latvijų”) kolona. Nustebino, t.y. krito į akis tai, kad jos švarutėlės. Dar vėliau iš Kosmonautų prospekto pralindo irgi kelios greitosios pagalbos. Visos turėjo ką vežti, nes buvo girdėti ir matyti žmonės, pranešantys apie sužeidimus, mirtis ir nešantys kūnus prie greitosios pagalbos mašinų. Visa tai, manau, irgi gerai užfiksuota, tik reikėtų ištirti žmonių šūksnius, ką jie skelbė, kad pašautuosius krovė į karines mašinas.
Siūlau aukų atminimui (manau, tai pirmosios aukos, kurios krito užkirsdamos kelią žaibiškai atakai) toje vietoje pastatyti paminklą-arką. Jos viršuje parodyti natūrinės scenos detalę: per prispaustus prie mašinos žmones lipa tankas su užrašu “Aš nešu žmoniškumą”, ką patvirtintų žmonių išvaizdą turinčių padarų, skelbusių tai pro garsiakalbį, pavardės, o iš traiškomųjų pusės užrašai “Už laisvę!”, “Už Lietuvą!”
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 94, 95.
