...Kažkas pasakė, kad atvažiuoja tankai, tada visi apstojome televizijos bokštą ir pradėjome giedoti “Marija, Marija” bei poteriauti. Tankai artėdami šaudė iš pabūklų ir gąsdino žmones. Tačiau niekas nepabūgo. Aš stovėjau per du metrus nuo televizijos bokšto. Staiga pamačiau artėjančius tankus. Man atrodė, kad jie šaudė “tuščiais”. Privažiavę prie pietinės bokšto pusės žmonių sienos, sustojo. Iš vienos mašinos išlipo kareiviai ir pradėjo pulti žmones. Mėtė sprogstamuosius paketus į dešinę pusę, pasirodė tamsūs dūmai. O tankai vis šaudė į žmones, sukinėdami vamzdžius. Aš atsigręžiau į bokštą ir pamačiau, kad viduje jau desantininkai. Vienas, pribėgęs prie lango (aš stovėjau netoli), trenkė į stiklą ir pradėjo šaudyti iš automato į žmones. Tada aš pasitraukiau prie pagrindinio įėjimo. Mačiau, keli žmonės gulėjo ant žemės nušauti ir sužeisti, o kareiviai vis dar šaudė. Pasitraukiau toliau, o tada pasigirdo didelis trenksmas ir aš parkritau ant žemės, galvoje pradėjo ūžti. Kai atsikėliau, pamačiau, kad prie manęs stovėjo moteris. Jos veidas buvo kruvinas. Žmonės ją nuvedė. Nuo trenksmo man ilgai zvimbė ausyse. Tai buvo baisu: tankai, desantininkai, šaudymas į beginklius žmones. Po kiek laiko nusileidau žemyn. Pamačiau, kad tankai yra apsupę visą teritoriją prie bokšto, o viršuje vis dar buvo girdėti automatų ir pabūklų šūviai.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 128, 129.
