Tuo tragišku metu prie TV bokšto buvau su dukra Rasa, universiteto II kurso studente. Kariškiai puolė su tankais iš dviejų pusių: iš vienos ėjo tankai su desantininkais, iš kitos į kalną veržėsi keli tankai be desantininkų, bandydami išsklaidyti žmones po visą pievelę. Mano dukra Rasa buvo visai arti suvažinėtos mergaitės. Matė, kaip prie lavono pripuolė kareivis ir suklupo šaukdamas: “Ja ne mogu tak dalše!” Kareivį greitai sugriebė ir įkišo į tanką. Aš pats su žmonėmis, vilkinčiais baltais chalatais, nuskubėjau į kalną prie aptvaro, kur šaukė, kad būtina pagalba dviem sužeistiesiems. Tačiau prie vielinės tvoros stovintys kareiviai mūsų nepraleido. O už jų be perstojo ratu suko tanketės. Maždaug po 20 min. įleido vieną medicinos darbuotoją, bet tamsoje jis nieko neberado... Vėliau, pranešus per garsiakalbį, kad valdžia perėjo į kitas rankas, vis dar šaudė ir šalia manęs stovinčiam vyrui peršovė koją aukščiau kelio.
...Tankai atėjo iš dviejų pusių. Vienas kareivis prie mergaitės, papuolusios po tanku, ėmė rėkti: “Nemogu tak dalše!” Kiti kareiviai jį kaip varlę nusitempė, sugriebę už pažastų...
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 119.