Iš pradžių jie tik gąsdino. Paskui ėmė dideliu greičiu važinėti, šaudyti. Garsas baisus, sąmonę temdantis. Du žmonės iš išgąsčio čia pat krito. Kai supratom, kad tankai nebeprasuks pro šalį, o važiuoja tiesiai į mus, susikibom rankom ir šaukėm: “Lietuva bus laisva! Lietuva bus laisva!” Ėmė svaidyti patronus su sprogstančiomis dujomis. Tame dūmų debesyje, automatų buožėmis daužydami žmonių galvas, desantininkai skverbėsi bokšto link. Išdaužę langus, veržėsi į vidų. Tankai važiavo į žmones. Pamačiusi priešais tanką, rusė moteris ėmė šaukti: “Svoloči, čto vy delajete?” Tankui numaurojus, liko trys sutraiškyti žmonės. Ten buvo ir moteris...
Kai desantininkai įsiveržė į bokštą, šaudė. Neįmanoma apsakyti, kas dėjosi. Vieni nešėme sužeistuosius, kiti stojo petys petin, kartodami: “Lietuva bus laisva!..” Tankai, prasibrovę prie bokšto, apsisuko ir stūmė nuo jo tolyn žmones. Apie bokštą stojo desantininkai. Matėm, kaip iš bokšto buvo numesta Lietuvos vėliava. Žmonės supo tankus, šaukdami: “Lietuva bus laisva!” Užėmus bokštą, iš vieno tanko per garsiakalbį išgirdome: “Broliai, seserys, skirstykitės, visa valdžia pereina į Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komiteto rankas”. Niekas nepatikėjo. Šaukė: “Išdavike, išdavike!” Nors tankų nustumti nuo bokšto, žmonės verkdami, šaukdami Lietuvos vardą, kibosi rankomis ir stovėjo.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 44, 43.
