Prie bokšto atėjom penkiese - aš su žmona, žmonos sesuo, draugai. Apie 1.00 valandą, nutarę trumpam pasišildyti, ėmėme leistis žemyn, Lazdynų link. Išgirdę riksmą, puolėme atgal. Nuo miškelio pusės pasirodė tanketės - išlaužė tvorą, tiesiog per medelius artėjo prie mūsų. Stovėjau pirmas eilėje, moterys - šone. Kai tanketės privažiavo, priešais mane susidarė dar viena gyva žmonių grandinė. Čia pat iššokę kokie 15-20 desantininkų ėmė veržtis prie bokšto. Dešiniau, už 10 m, ėmė mėtyti sprogstamuosius paketus, o kairiau, už 5 m, buvo pats veržimosi centras. Pirmu sykiu paspaudė - jėga atstūmė žmones. Prie pat manęs stambus 190-195 cm smogikas šienavo per žmonių galvas “Kalašnikovu”, nežiūrėdamas - vyras ar moteris. Jis baisiausiai rėkė: “Za rodinu!” Įsikibau į kulkosvaidį ir truktelėjau - desantininkas gan lengvai jį paleido iš rankų, kulkosvaidis nukrito. Pakėliau jį kokį 30 cm nuo žemės ir tuoj pat numečiau - o gal tai provokacija? Puoliau į šalį. Tuo metu smogikai pro žmones jau buvo prasiveržę prie bokšto -ėmė šaudyti. Pažiro stiklai, jie krito tiesiai ant moterų. Vaikė, daužė žmones, buvome supami iš visų pusių. Pasisukau ir staiga - pliūpsnis, prie pat manęs sprogo paketas: nudegino liepsna, nusvilau blakstienas, antakius, parkritau ant kelių, ausyse - spengia...
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 101.
