Naktį, sausio 13 d. apie 1.30 val. išgirdau labai stiprų trenksmą, sudrebinusį net mūsų monolitinį 16-aukštį namą. Puoliau prie lango, stengiausi pamatyti, kas dedasi prie televizijos bokšto. Vėl tvykstelėjo raudona pašvaistė nuo viaduko pusės bokšto link ir sudrebėjo namas. Supratau, kad šaudo. Skubiai apsirengėme ir su vyru išskubėjome prie bokšto. Daug žmonių bėgo į šaudymo vietą. Kol ėjome, lipome laiptais, vedančiais į bokšto aikštę, visą laiką šaudė. Labai smarkiai. Iš tos pat pusės buvo girdėti minios skandavimas “Lie-tu-va!”. Priėję prie šlaito, apačioje, gatvėje, pamatėme tanką, kuris šaudė. Jis stovėjo apsuptas skanduojančios minios, sustojęs priešais užbarikaduotą lengvomis mašinomis, autobusais ir mašinomis su smėliu gatvę. Net naiviai apsidžiaugiau, pamaniau, kad nepravažiavo, neišdrįso. Bet tuoj supratau, kad šitas kurtinančiai šaudantis tankas – tik dėmesiui nukreipti nuo tikrojo puolimo. Daug žmonių bėgo prie to tanko, o tuo metu kažkas sušuko: “Supa, bėkit prie bokšto!” Iš kitos pusės, palei bokštą supančią vielinę tvorą, slinko grėsmingai švysčiojanti žibintų šviesom tankų ir dengtų karinių mašinų kolona. Kai bokštas buvo apsuptas, į orą pakilo kelios signalinės raketos. Priešais mus stovėjo tankas ir jau atbėgę žmonės, daugiausia jauni vyrai. Atsidarė tanko liukas, pasirodė tankisto galva. Žmonės skandavo: “Fa-šis-tai!”, “Gėda!” Iš tanko kažką metė į žmones, stovinčius prie bokšto. Tikriausiai tai buvo sprogmenys. Girdėjosi automatų šūviai. Tačiau žmonės nesitraukė. Tada užsidarė tanko liukas ir baisus garsas tartum trenkė per galvą. Atsipeikėjusi apsidairiau, kas atsitiko, pasirodo, šovė iš priešais mus stovėjusio tanko, ir vėl išlindo iš jo tankistas. Gyva žmonių užtvara jau buvo pralaužta, nes dužo pirmojo aukšto langai. Buvo girdėti pavieniai šūviai ir automatų papliūpos. Į žmones ir aplinkinius namus ėmė šviesti galingų prožektorių šviesos. Niekas iš aplinkinių žmonių nebėgo, nesigrūdo. Nebuvo jokios panikos. Prie skylės tvoroj susidarė eilė išeinančių, bet jie pasitraukė ir praleido vedamą sužeistą žmogų. Aplink girdėjosi šaukiant: “Greitąją!”, “Gydytoją!” Grįžę namo, dar ilgai girdėjom tankų ir automatų šūvius, dar matėm pralekiančias virš mūsų 16-aukščio namo raudonai šviečiančias trasuojančias kulkas.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 37, 38.
