Kai sausio 12 d. paskelbė pavojų, aš stovėjau prie TV bokšto kairiųjų durų, kurias buvau saugojęs sausio 10 d. naktį. Mačiau, kaip iš aplinkinių namų prie televizijos bokšto pasileido žmonės ir tuojau užtvėrė gatvę. Apie 2 val. nakties pasirodė tankai, kuriuos pasitiko tūkstančiai žmonių. Tankai sustojo. Pasigirdo pirmas šūvis. Nors buvo nuo mūsų saugomų durų ir tolokai, pajutome stiprią oro bangą ir aitrų dūmų kvapą. Po šešių šūvių šarvuočių kolona atsitraukė. Aš drąsinau šalia prisispaudusias moteris, kad mes atlaikėme, nes aš jau truputį turėjau patyrimo iš praeitos nakties, kai jie pasirodydavo gatvėse, be to, buvo labai daug žmonių. Bet aš apsirikau. Tankai apsuko ratą ir per gyvenamąjį kvartalą iš .kairės pusės prasiveržė prie bokšto, – ten buvo mažiausia žmonių. Kai vėl pamatėme tankus, žmonės pradėjo raginti, kad reikia palikti šią vietą ir bėgti pastoti kelią, bet kiti kvietė stovėti vietoje. Kai tankai apsupo patį bokštą, pasidarė aišku, kad mus ir daugelį tūkstančių žmonių atkirto nuo bokšto...
Mano duktė Jūratė, III kurso studentė, tą naktį iki 24 val. buvo prie bokšto, o antrą pusę nakties budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Žmona visą naktį kankinosi prie televizoriaus ekrano ir laukė mūsų. Tai buvo baisiausia naktis mano gyvenime. Dabar galiu tvirtai sakyti, kad Lietuva nugalės.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 118.
