Aš – Bulgarijos Respublikos pilietis. Noriu papasakoti apie tuos kruvinus įvykius, kurių liudytoju buvau tą baisią naktį iš sausio 12 d. į 13 d. Vakare kartu su žmona buvome prie telebokšto. Ten buvo daug įvairaus amžiaus žmonių. Jau keletą dienų jie saugojo TV bokštą, saugojo savo laisvę. Tačiau visi buvo taikūs piliečiai ir todėl įvykiai, atsitikę šią tragišką naktį, nesuvokiami sveiku protu ir turi būti kvalifikuojami tik kaip taikių ir beginklių žmonių žmogžudystė. Kai mes pribėgome prie tilto priešais telebokštą, ten jau stovėjo tankai, o priešais juos – žmonės. Aidint šūviams, žmonės skandavo: “Lietuva, Lietuva...” Mes su žmona pribėgom prie tankų, kurių pabūklai buvo nukreipti į minią. Prožektoriai apšvietė veidus, plakatus, vėliavas. Šaudė automatininkai. Ant žmonių biro stiklai. Pamačiau, kaip desantininkas įėjo į pastatą per išmuštą langą. Pradėjo šaudyti ir viduje. Greit pamačiau, kaip kareivis iš vieno lango iškišo ranką ir nuplėšė plazdančią geltoną-žalią-raudoną vėliavą. Vis dar šaudė lauke ir televizijos bokšto viduje. Mačiau sužeistus žmones. Jaunam vyrui iš ausies bėgo kraujas. Kitas galvą buvo apglėbęs abiem rankomis. Stiklo skeveldros sužeidė ir mano ranką. Tada mes su žmona užėjome į vieną iš namų, esančių priešais TV bokštą. Beveik visi stiklai koridoriuose buvo išlėkę. Iš čia buvo matyti, kaip tankai vaikė žmones. Tai kraupus reginys. Kai išėjome iš šio namo, pamatėme gulintį žmogų. Kairė jo veido pusė buvo deformuota, ant krūtinės užmesta balta paklodė. Žmonės aiškino, kad ant jo užvažiavo tankas.
Į Lietuvą aš atvažiavau kaip dailininkas. Norėčiau ją piešti laisvą ir laimingą. Tikiu, kad labai greitai šitai bus įmanoma.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 124.
