...Žmonės akimirksniu sureagavo: tvarkingai keliais žiedais apsupo bokštą, tvirtai susikabino. Ten, kur mes stovėjome, vyrai atsistojo priekyje moterų: mat šioje vietoje buvo daugiau šeimų su paaugliais.
Toliau viskas vyko žaibiškai: į bokštą pro žmonių galvas švilpė kulkos, nuo garso smūginės bangos džeržgėdami biro stiklai. Stovėjau prie bokšto sienos. Atsigręžiau atgal ir pamačiau, jog bokšto viduje viskas ryškiai liepsnoja, blaškosi žmones. Sprogo paketas. Desantininkas iš bokšto vidaus spyriu išmušė stiklą ir iššoko pro angą. Tai buvo tarsi signalas tiems jo sėbrams, kurie, išsirikiavę priešais mus, pyškino kur pakliuvo. Išgirdau, kaip mus prie bokšto spaudžiantys desantininkai suriaumojo: “Nu pošli”. Jie puolė pirmyn prie bokšto, o mes žengėme jų pasitikti, prasibrovėme pro jų tarpus ir atsidūrėme priešais tankų grandinę, pro juos išbėgome į laukymę. Priešais pynučių tvorą buvo daug išsklaidytų žmonių. Pamačiau, kaip už patrankų veda sužeistuosius, krauju pasruvę veidai, kruvinos rankos.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 51.
