...Buvo naktis, 1 val. 20 min. Aš, budėjusi prie bokšto, pasukau namo įprastu keliu, kuriuo kasdien grįžtu po pamokų. Ir štai beeidama išgirdau keistą ūžesį – Kosmonautų prospektu važiuoja tankai. Apsisukau atgal. Jau visai arti mokyklos išgirdau žmonių balsus, švilpimą. Driokstelėjo šūvis. Kai atbėgom prie bokšto, šaudė be perstojo. Sustojom per 10 žingsnių prieš kareivius, atstačiusius į minią automatus. Tankai jau stovėjo prie pat bokšto ir daužė apatinius langus. Plevėsavo Trispalvė. Pro šalį nunešė vyrą. “Padėkite”, – dejavo jis. Į minią įpuolė vyrukas – aukštas, garbanotas. “Viešpatie, aš negaliu, negaliu, – kartojo jis. – Ten žmonės sutraiškyti!” Viskas, kas dėjosi prieš akis, atrodė netikra ir nerealu. Baimės nejaučiau. Pro išdaužytus langus į bokštą veržėsi desantininkai. Poškėjo šūviai. Dingo Trispalvė. O į žmonių minią desantininkai vis tratino iš automatų – čia žemyn, čia virš galvų.
Žmonės šaukė, maldavo, keikė, grūmojo. Susikibę rankomis, šaukėm: “Lie-tu-va, Lie-tu-va!”
Kai smurtininkai baigė savo darbą, karininkas įsakė tiems, kurie saugojo minią, mus išstumti iš aikštės. Kareiviams tai ne visai sklandžiai sekėsi. Tada nuo bokšto į mus pasuko tankai.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 36.
