Pirmuosius tris tankus žmonių minia sustabdė posūkyje iš Kosmonautų prospekto į gatvelę šalia bokšto. Du iš jų, buvę atokiau, kartkartėmis leido dūmus, o trečiasis, buvęs arčiausiai žmonių, aktyviai manevravo – važinėjo pirmyn ir atgal, sukinėjo pabūklą, kuriuo knežino šalia stovėjusį autobusiuką, nulaužė kelio ženklą, taip pat šaudė.
Netrukus žmonės, stovėję ant šlaito, ėmė šūkčioti, kad tankai jau viršuje – prie pat bokšto. Pasileidau į viršų. Perlipęs tvorą, pamačiau, kad bokštą jau supa stebėtinai gausi karo technika. Pribėgau tarp kelių tankečių ir atsidūriau pirmoje gynėjų eilėje, kurių šitoje vietoje buvo kokios 6-8.
Iš mašinų pabiro kareiviai. Jie rikiavosi į eilę. Vienas tankas privažiavo prie žmonių per 5 m ir iššovė. Po šūvio viršuje pasigirdo dūžtančių stiklų garsas, sproginėjimai (lyg kokios elektroninės aparatūros), ant žmonių pliūptelėjo vanduo (iš patalpų, esančių tiesiog virš erdvės, kurioje stovėjo žmonės). Tas tankas iššovė dar kelis kartus. Pradėjo šaudyti automatininkai. Tačiau žmonės nesiskirstė, tik susikabino rankomis ir skandavo “Lie-tu-va!”, mėgino užtraukti dainą.
Bokšto viduje, desantininkams skverbiantis gilyn, buvo šaudoma itin gausiai. Ten tikrai turėjo būti aukų.
Nuo to momento, kai desantininkai pro pagrindinį įėjimą įsiskverbė vidun, iki to, kai buvo nuimta Trispalvė, kabėjusi trečio aukšto lange, praėjo ne mažiau kaip 10 minučių. Paskui šaudymas aplink bokštą ir jo viduje truko dar kokį pusvalandį.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 40.
