...Dešiniau išgirdau šauksmą su aimana. Nemačiau, kas atsitiko, bet supratau kažką negera. Šaudė, kulkos lėkė virš galvų, pradėjo griaudėti tankai. Mūsų grandinė pradėjo trauktis į dešinę, griūdami vienas ant kito. Man prispaudė kojas. Aš, apsikabinusi žibinto stulpą, kėliausi, atsigręžiau į bokštą ir pamačiau kraupų vaizdą. Toje vietoje, kur neseniai šoko jaunimas, buvo mirties kalnas žmonių, o kareiviai šaudė, vieni į grindinį, kiti į viršų. Iš ten žmonės nekilo. Man smaugė gerklę, negalėjau šaukti. Tik girdėjau karininko žodžius: “Gaz! Gaz!” Pasipylė baltų dūmų debesis, kuris uždengė ir žmones, ir tankus, ir kareivius. Atsigavusi bėgau, bet, man taip atrodė, kojos buvo sunkios. Prie laiptelių į apačią nešė sužeistą į pilvą, lengviau sužeisti bėgo patys.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 64.
