Su draugu sutarėme, kad jis skaičiuos karinę techniką, važiuojančią nuo Spaudos rūmų, o aš – važiuojančią pro šalį. Draugas suskaičiavo 15 mašinų – važiavo tankai, šarvuočiai ir karininkų mašina priekyje. Aš suskaičiavau 19. Pirmas važiavo karininkų “Viliukas”, toliau sunkusis tankas, o paskui įvairūs ratiniai ir vikšriniai šarvuočiai.
Pravažiavus technikai, mes nubėgome per kiemus arčiau bokšto. Iš visur plūdo žmonės. Prie administracijos pastato žmonės buvo sunerimę. Staiga kairėje pusėje stipriai suūžė, nušvito prožektoriai. Skersai kelio stovėjo savivartė su smėliu. Tankas pradėjo ropštis per ją ir iš sunkvežimio nieko neliko. Buvo sutraiškytas ir čia pat stovėjęs “Moskvičius”. Pravažiavęs tokias “barikadas”, tankas pasuko prie bokšto.
Aš nubėgau žemyn pakviesti greitosios, nes buvo daug sužeistųjų. Į vieną greitąją jų sukišo kokius penkis. Jie dejavo iš skausmo. Kitus sužeistuosius žmonės sodino į savo mašinas ir vežė. Vienur kitur gulėjo apkloti lavonai. Netikėjau savo akimis, netikėjau tuo, ką mačiau, – kad kareiviai šaudys į beginklius žmones.
Kelyje, kuris vedė į tiltą, stovėjo tankas, jį buvo apsupę žmonės, jie šaukė: “Fa-šis-tai!”, “O-ku-pan-tai!” Šio tanko vairuotojas turbūt buvo žmoniškesnis – nevažiavo ant žmonių, bet su vamzdžiu daužė čia stovinčių autobusų langus. O autobuse sėdėjo žmonės. Tanko žmonės taip ir nepraleido.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 41, 42.
