...Stovėdamas pirmoje eilėje, mačiau, kaip iš dešinės kareiviai šaudo į žmones, į kojas arba virš galvų. Mes kareivius gėdinome, prašėme nešaudyti, bet po vadų komandos desantininkai vėl puolė beginklius žmones, ėmė stumti ir varyti toliau nuo bokšto, nuo tankų. Vėl ėmė šaudyti patrankos, kareiviai daužė žmones automatais. Tuo metu ir man vienas užpuolikas trenkė buože į veidą, sverdėdamas pajutau, kad bėga kraujas. Atsipeikėjęs vėl norėjau grįžti, bet nepažįstamos mergaitės sustabdė, kad įsikarščiavęs nepulčiau desantininko. Kartu išėjęs į priekį, vėl pamačiau tą patį mane mušusį kareivį ir parodžiau jam, ką jis man padarė. Kareivis tylėjo kaip stabo ištiktas. Pajutęs, kad nuo sutrenkimo darosi negera, nuėjau prie greitosios pagalbos automobilio, kur mane skubiai aptvarstė. Tuo tarpu jau nešė ir nešė sužeistuosius, kraujais pasruvusius žmones, visa tai aš mačiau.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 114, 115.
