Su Vilniaus universiteto folkloriniu ansambliu “Ratilio”, kurio dalyvė esu, tą naktį dainavome ir linksminome žmones prie televizijos ir radijo rūmų. Čia rinkosi universiteto studentai, prie senojo pastato griežė “Armonika”, giedojo evangelikai.
Apie antrą valandą nakties išgirdom patrankų šūvius prie senojo pastato. Minia siūbtelėjo tenai. Gatve į miesto pusę nurūko keli tankai. Pagalvojom, kad armija tik gąsdina. Bet tankai apsisuko ir pradėjo važiuoti į mūsų pusę. Pagyvenęs vyriškis liepė rikiuotis glaudesnėmis gretomis. Su keliais ansambliečiais atsidūriau netoli laiptų į naująjį pastatą. Kol persirikiavome, iš karinių mašinų pasipylė “liudi”. Susirikiavę patraukė į mūsų pusę. Žmonės ėmė skanduoti: “Fašistai!” Trauktis nebuvo kur. Desantininkai mėtė po kojomis sprogstamuosius paketus, šaudė virš galvų, griaudėjo patrankų šūviai. Vienas paketas sprogo visai po kojomis. Net nepajutau, kaip mūsų visa vora atsidūrė ant žemės. Gulėdama pajutau, kad svylu. Apkvaitau nuo dūmų, gulėdama gesinau drabužius. Per mane lipo kareiviai. Atsipeikėjau, kai mane paragino keltis. Šalia manęs buvusiam Vaidotui Deveikiui apdegė paltas. Ieškodama draugų, girdėjau, kaip “Panoramos” žurnalistas pasakojo televizijoje matęs desantininko lavoną.
Kareiviai jau buvo užlipę laiptais ir grūmėsi su prieangyje esančiais žmonėmis. Buožėmis daužė stiklus. Šūviai nesiliovė. Susiradau draugus. Vienam iš jų – Medicinos fakulteto studentui Dariui Griškevičiui, kulka kliudė blauzdą.
Sėdome į mašiną ir nuskubėjome į Nepriklausomybės aikštę. Minia buvo pasiruošusi blogiausiam atvejui. Jau rytą sutikau savo vyrą, kuris parvežė namo.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 159.
