1991 metų sausio 13-osios naktį, apie 2 val., buvau Konarskio gatvėje prie radijo ir televizijos rūmų. Atvažiavau su draugais, kai šaudymas jau buvo prasidėjęs. Prie pastato tvyrojo ūkas, nuo kurio pradėjo graužti gerklę ir ašaroti akys.
Aplinkui sproginėjo. Kariškiai šaudė iš automatų koviniais šoviniais.
Suskaičiavau penkis karinius šarvuočius. Ypač įsiminė šarvuotis su pritvirtintais garsiakalbiais, iš kurių sklido šmeižikiški pasisakymai apie Lietuvą, apie tai, kad valdžią į savo rankas ima vadinamasis nacionalinis gelbėjimo komitetas. Kariškiai žmones mušė ne tik guminėmis lazdomis, bet ir automatų buožėmis, šalia manęs vienam vyriškiui gumine lazda perskėlė galvą ir jis buvo nuvestas prie greitosios pagalbos mašinos.
Kariškiai daugiausia puolė visu būriu šaukdami kaip laukiniai. Vienos tokios jų atakos metu sprogus paketui, buvau sužeistas į kairės kojos blauzdą. Pagalba man buvo suteikta ligoninėje. Kojos blauzdoje buvo įstrigusi skeveldra, kurią, gydytojo paprašytas, palikau priėmimo kambaryje.
Ypač buvo baisu, kai dingo šviesa. Tada prasidėjo dar smarkesnis šaudymas. Dangų raižė trasuojančios kulkos, sproginėjo paketai, klykė žmonės. Tvirtinu, kad kariškiai buvo paveikti psichotropinių medžiagų, nes dirbu gydymo darbą profilaktoriume. Darbo praktikoje ne kartą teko susidurti su tokių medžiagų paveiktais žmonėmis.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 163, 164.
