Išgirdęs šūvių serijas, šokau į mašiną ir nedelsiant nuvažiavau prie radijo ir televizijos. Konarskio gatvė buvo pilna žmonių, karinės technikos ir kareivių. Kareiviai švaistėsi šūviais, gąsdindami žmones. Daugelis šaudė tiesiog į žmones. Supratau, kad dauguma jų šaudė “tuščiais” užtaisais. Mačiau daugelį žmonių griebiantis rankomis už galvos. Kai kurių veiduose, smilkiniuose matėsi kraujo srovelės. Tikriausiai juos sužeidė smulkios šūvių skeveldros.
Prieš pastatą buvo sustatyti autobusai. Vidury gatvės stovėjo šarvuočiai, šaudė kareiviai. Netoliese iš priekio pro kareivius atbėgo mergaitė ir išsigandusi pasakojo, kad ten nušovė (o gal sužeidė) jos draugę, kurią kareiviai, paėmę už kojų, numetė į pasienį. Žmonės puolė ta kryptimi, tačiau kareiviai su automatais pastojo kelią. Žmonės sustojo, tačiau paklaikusi mergaitė vis tiek nubėgo ta kryptimi.
Atvažiavo dar vienas šarvuotis. Keletas vaikinų ir pora merginų atsistojo prieš artėjantį šarvuotį pasiryžę nesitraukti. Likus keliems metrams iki žmonių, šarvuotis padidino greitį. Kraštiniai jaunuoliai spėjo atšokti į šalis, o vidurinis paskutiniu momentu užšoko ant šarvuočio, perlipo per jį ir nušoko užpakalyje. Šarvuotis staiga sustojo ir metėsi atbulas, aiškiai norėdamas sutraiškyti jaunuolį. Tačiau jaunuolis, kad ir klupdamas, spėjo pasprukti. Kareiviai laidė šūvius, jų veido išraiška buvo klaiki.
Vienas kareivis numetė dūminį užtaisą tarp žmonių, tačiau efektas buvo menkas. Žmonės vis tiek nesitraukė. Tada kareivis metė į artimiausius žmones sprogstamąjį paketą. Paketas sprogo jaunuolio rankoje ar dar belekiant ore prie pat jo. Jam suplėšė plaštaką. Jaunuolis po trumpos akimirkos pradėjo blaškytis ir šaukti. Žmonės stengėsi jam padėti, tačiau kurį laiką nepajėgė jo sutvardyti. Krito ant žemės, blaškėsi, vaitojo... Nuo kryžkelės artėjo greitoji pagalba, tačiau kelią jai pastojo šarvuotis. Žmonės turėjo nukentėjusįjį nešti nemažą nuotolį. Konarskio ir Žemaitės gatvių kryžkelės viduryje atsirado dar vienas sunkusis tankas. Atsukęs vamzdį į Konarskio gatvę, iššovė. Džeržgėdami pasipylė daugiaaukščių namų langų stiklai. Tokių šūvių buvo keli. Šovė ir į Žemaitės gatvę, kur žmonių nebuvo, tik išbyrėjo paskutinieji dar likę sveiki langų stiklai.
Vienu metu mačiau, kaip šarvuočiai, važiuodami Konarskio gatve, užkabinėjo stovinčias, daugiau išsikišusias nuo šaligatvio lengvąsias mašinas ir jas taršė tikra to žodžio prasme. Visą laiką galingas prožektorius švietė į viršų, į daugiaaukščius namus ir žmones. Noriu pabrėžti, kad žmonės visą tą laiką buvo ramūs, kiek tai leidžia ta situacija, sąmyšio nebuvo ir kareivių nepuolė. Tik įtemptesniais momentais šaukė: “Lie-tu-va! Lie-tu-va!”
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 19, 20.
