Budėjome prie televizijos ir radijo pastato. Apie 1 val. 30 min. užgirdome pro Vingio parką važiuojančius tankus televizijos bokšto link. Nemažai jaunuolių šoko į mašinas ir skubiai nuvažiavo padėti saugoti bokštą. Aš, Bartaševičius, su žmona Stoškute likau prie RTV pastato įėjimo durų. Visi glaudžiau susispietėme, pasiruošę neleisti kareivių į vidų. Tuo laiku pradėjo važinėti tankai Konarskio gatve, pasigirdo šūviai iš patrankų, kulkosvaidžių, automatų. Staiga pamačiau, kad byra daužomi lango stiklai, kur stovėjo policininkai, ir per langą į vidų puola desantininkai su šalmais ir neperšaunamomis liemenėmis. Į žmones pasipylė daug sprogstamų dūminių paketų. Dar apie 10 jaunesnių vyrų įšoko į pastato vidų, bet greit juos kareiviai išvarė. Jie sakė, kad pastato viduje pilna kareivių. Kartu išėjo ir RTV darbuotojai. Prie durų pasirodė kareiviai. Jie reikalavo skirstytis ir iš automatų šaudė žmonėms virš galvų. Tačiau niekas net nebandė skirstytis, bet vieningai šaukė “Lietuva”. Tuo metu prie pastato durų, ant šaligatvio, privažiavo tankai. Niekas neišsigando, niekam ir į galvą neatėjo mintis, kad gali šaudyti į žmones. Tačiau jie šaudė žmonėms virš galvų koviniais šoviniais, nes aiškiai girdėjosi kulkų švilpimas ir matėsi trasuojančios šviečiančios kulkos. Šaudė iš tankų kulkosvaidžiais, kareiviai – iš automatų, tačiau žmonės nesitraukė. Tada kareiviai pradėjo mušti žmones automatų buožėmis ir metaliniais strypais. Mušė su neapsakomu žiaurumu. Greta mūsų vyrą ir moterį partrenkė su buože. Kitas kareivis apie 1,5 metro ilgio geležiniu strypu mušė žmones per galvas. Niekada netikėjome, kad tokį baisų žiaurumą pamatysime. Bet panikos nebuvo, nors daugiau buvo moterų. Vyrai sakė ramiai trauktis, ir taip mušami pajudėjome į Konarskio gatvę. Nuo kulkų ar nuo patrankų trenksmo byrėjo namų stiklai.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 157.
