Tragiškąją naktį aš išgirdau mieste šūvius. Iškart įsijungiau televizorių, kurio programa tuoj pat nutrūko. Tada supratau, kad gali būti sužeistų, reikalinga mano pagalba. Aš išbėgau į kiemą ir su savo mašina atvykau į ligoninę. Čia jau buvo daug sužeistųjų ir net užmuštų. Jau dirbo keturios operacinės, daug gydytojų. Aš teikiau pagalbą priėmimo skyriaus operacinėje.
Lavonai buvo su šautiniais sužalojimais. Daugumas ligonių taip pat buvo sužaloti šaunamaisiais ginklais, o kitiems sutraiškytos kojos tankų ir tankečių vikšrais.
Tokių vaizdų man dar niekada neteko matyti. Girdėdavome, kad panašūs baisūs dalykai vyksta kažkur kitur, tai būdavo neramu. Bet kai visa tai aš pamačiau savo akimis, apėmė siaubas. Juk mūsų žmonės tikrai šito nesitikėjo. Kai aš išgirdau šūvius, nutrūko televizijos ir radijo transliacija, suvokiau, kad vyksta perversmas.
Tą vakarą aš apie 22 valandą buvau atėjęs prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Esu “Varpo” vyrų choro dainininkas. Mes ten dainavome. Išėjau apie vidurnaktį.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 176, 177.
