Pradėjus šaudyti patrankoms, pirmiausia išbyrėjo šalia esančių gyvenamųjų namų langai. Daugeliui čia buvusių per ausis pradėjo veržtis kraujas. O tankistai prieš pat mūsų nosis mosavo tankų vamzdžiais, norėdami įvaryti panikos ir baimės. Pajutau, jog šalia manęs suklupo sužeistas žmogus. Tuo metu, kai pasilenkiau jį pakelti, nuo desantininko per plaštaką gavau su sunkiu metaliniu strypu ir tik atsitiktinumo dėka spėjau ranka prisidengti galvą. Kai po kelių sekundžių atsigręžiau atgal, už manęs gulėjo jau keturi lavonai, o šalia jų suklupusiai moteriai iš burnos veržėsi šventos giesmės žodžiai: “Marija, Marija, švenčiausia Marija...” Baisiausia, jog desantininkai neleido paimti lavonų. Savo akimis mačiau, kaip tankai traiškė žmones, kaip vienas desantininkas šautuvo buože suknežino moteriai galvą.
Rinkome sužeistuosius, tačiau greitosios pagalbos mašinos negalėjo privažiuoti paimti jų, nes aplinkui stovėjo daugybė automobilių. Tad vyrai sukibę kėlė juos ant rankų, kad galėtų padaryti greitajai pagalbai taką. Tik po to, kai viskas šiek tiek atslūgo, pajutau, jog esu permirkęs krauju.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 53, 54.
