Tą naktį prie televizijos bokšto buvau sužeistas sprogmens skeveldros, tiesa, nesmarkiai – dar padėjau į greitosios pagalbos mašiną įkelti krauju plūstantį pagyvenusį vyriškį, po to pats gerų žmonių buvau aptvarstytas, nuvežtas į Raudonojo kryžiaus ligoninę...
Jau po smogikų antpuolio keli mūsų vyrai nuėjo prie netoliese pastatyto autobuso. Tik spėjo į jį įlipti, kai prisistatė keliese. Su lazdomis. Nieko neaiškindami, įniko mušti nesipriešinančius vyrus, paskui išvarė iš autobuso. O patys ėmėsi daryti “kratą”. Suplėšė ir sumindė batais trispalvę, pasigriebė, kur radę, geresnį daiktą. Kieno lagaminą, kieno dailesnį termosą. Mano paties dingo rankinukas su pinigais, importinis skėtis, odinės pirštinės, cigaretės, vėliavėlė, pabuvusi Bukarešte, “Baltijos kely”... Ko nepasiėmė, tą išvartė, ištaškė. Labai stebėjomės, kad suplėšė kelis pasus – taigi savus, tarybinius...
Laikau dabar atminčiai rulonėlį tvarsčių, kuriuos, įdėtus striukės kišenėn, suvarpė skeveldra. Per tokį atsitiktinumą mažiau ir sužeidė... Nepamiršiu niekad to, ką regėjau. Pats dabar žinau ir kitiems sakau: šit kokie žmonės su ginklu veržiasi mus valdyti! SMOGIKAI IR VAGYS.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 126, 127.
