Esu Vytautas Antanas Pronckus, chirurgas. Tos sausio 12 dienos vakare pasigirdo šūviai prie Televizijos bokšto. Pagal mūsų kolegų susitarimą, esant kokiems nors kariniams veiksmams reikia rinktis darbo vietoje. Tai ir dariau. Važiuojant Oginskio gatve mane susistabdė pulkelis jaunimo ir paprašė nuvežti prie Televizijos bokšto. Šaudymai buvo tik prasidėję, tad nutariau jiems pagelbėti. Į automobilį įsėdo 5-6 jaunuoliai. Pakilus į Narbuto gatvės kalną, pamačiau koloną rusų karinės technikos, važiuojančios link Televizijos bokšto. Ta technika važiavo labai įžūliai, traiškė šalikelėje stovinčius automobilius. Teko apsisukti, leistis pro Žvėryną, Aukščiausiosios Tarybos pastatą, Lazdynus. Pakilus į kalną pamačiau tankus ir šarvuočius, stovinčius ant viaduko, prie Televizijos bokšto. Išlaipinau jaunimėlį, suradau vietą automobiliui, nuėjau prie karinės technikos kolonos pradžios. Ši technika nejudėjo, aplink vaikščiojo žmonės, dainavo tautines dainas. Suintensyvėjo šaudymas iš už bokšto. Staiga pamačiau vyrų būrį, jie už rankų ir kojų nešė sužeistąjį. Prisistačiau esąs gydytojas, nepatikėjo, kol minioje buvęs mūsų būrelio medžiotojas tai patvirtino. Apžiūrint nukentėjusįjį – be sąmonės, kvėpavo pats, pulsas dažnas, blogo pripildymo. Įkėlėme į greitosios pagalbos automobilį, kuris stovėjo netoliese. Sužinojau sužeistojo vardą ir pavardę – tai buvo Titas Masiulis iš Kauno. Pakeliui į Raudonojo Kryžiaus ligoninę jam ėmė trikti kvėpavimas, pradėjau gaivinti. Tito Masiulio gyvybė užgeso važiuojant Žaliuoju tiltu. Priėmimo kambaryje mačiau ant grindų paguldytą į nugarą nušautą rusų desantininko kūną.
Mano automobilyje liko dokumentai, piniginė. Susistabdžiau taksi, jame sėdėjo labai susirūpinusi mergina. Papasakojau apie patirtus įvykius. Taksistas nuvežė merginą iki Karoliniškių, o mane prie automobilio. Pinigų neėmė. Parvažiavau namo persirengti, nes buvau kruvinas. Mano mama vos nenualpo mane tokį pamačiusi. Ir sužinojau, kad yra sužeistas mano pusbrolio sūnus Rimas Juknevičius. Jis paguldytas į mūsų Santariškių ligoninę. Skubu į darbą. Radau Rimą jau vežamą į operacinę. Buvo stipriai nukraujavęs, šoko būsenos. Nors jam pavyko susiūti pažeistą arteriją, tačiau gyvybės išgelbėti nepavyko.
Teko dalyvauti autopsijos tyrime Polocko gatvėje.
Titui Masiuliui šauta išcentrine („dum-dum“) kulka, kuri tiesiog sudraskė kepenis, pažeidė diafragmą, plaučio dalį – sužeidimai nesuderinami su gyvybe.
Rimui Juknevičiui „dum-dum“ kulka pažeidė šlaunikaulį, apsisuko apie kaulą ir nuplėšė šlaunies arteriją. Bėda ta, kad po sužeidimo GMP gydytojas liepė vežti patiems į ligoninę. Draugai surado pagyvenusį, deja, ne Vilniaus, gyventoją. Pradžioje nuvyko į infekcinių ligų ligoninę Žvėryne, vėliau į Raudonojo Kryžiaus ligoninę ir tik tada į Santariškes. Ta kelionė ir buvo lemtinga.
Štai ir liūdna istorija.
Gauta 2020 m. sausio 18 d.
