Kai prie televizijos bokšto atvažiavo tankai, mes stovėjom palei tvorą, arčiau gatvės, ant kalniuko. Stovėjom su vėliavom, vaikinai nušvilpė tankus. Šaukėm: “Okupantai, namo!”, “Laisvė Lietuvai!”. Kažkas atbėgo, sako: “Ką jūs sau galvojat, visi čia subėgsit, o bokšto neliks kam saugot!” Tada puolėm tiesiai per tvorą, pribėgom prie bokšto, padarėm gyvą aptvarą iki pat šaligatvio plytelių pradžios. Susikabinom, dainas dainavom. Gal po 10 minučių pasirodė tankai. Atbėgo desantas. Vyrai bandė sustabdyti tankus, bet kur ten. Kai susidūriau kaktomuša su vienu kareivuku, man pasirodė, jo akys tiesiog krauju apipiltos, žvėriškos, nežinau, gal tik vieno...
Jie pradėjo stumdyt žmones automatais, aš pati gavau per galvą su buože, bet nelabai smarkiai, praslydo tiktai, nes spėjau pasilenkti...
Buvau gal pusę metro nuo tanko, kai jis iššovė. Man užgulė ausis, nuo smūgio bangos aš parkritau ir nieko daugiau nebeprisimenu. Gydytojai nustatė kontūziją. Sakė, kad aš negirdėjau, nekalbėjau. Aš ir dabar viena ausim negirdžiu. Man tik pasakojo, kad kažkoks vyriškis perdavė mane per tvorą vaikinukams, o jie nuvežė į ligoninę.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 99.
