Apie 1.45 val. tankai pasirodė Sudervės gatvėje. Mes, vyrai, stengėmės išsirikiuoti išilgai televizijos bokšto tvoros iki pat skardžio, kad užstotume jiems kelią prie bokšto. Tankas, kuris sustojo priešais mus, įžūliai sukinėjo savo ilgą vamzdį, o drauge ir akinantį prožektorių, kuriuo tarsi norėjo mus išgąsdinti ir išblaškyti. Tačiau beveik niekas nesitraukė iš kelio. Kai kiti tankai jau buvo toli už mūsų nugarų ir ten girdėjosi atakos garsai, šis vis dar tarsi ieškojo, ką dar galėtų sulaužyti. Pagaliau už savo nugaros aptiko dar vieną “Moskvičių”. Tuomet sudaužė ir jį. Neaplenkė netoliese stovėjusio ir autobuso LAZ – vamzdžiu “brūkštelėjo” per jo langus. Atrodė, kad tanko vairuotojai buvo išprotėję ir ieškojo vis naujų aukų. Neberadęs ko traiškyti ar daužyti, pasuko bokšto link.
Kai per išlaužtas tvoras mes (beje, su jaunu rusu, su kuriuo pasidalijome cigaretėmis) priėjome arčiau bokšto, ant aukštesnės vietos, maždaug 100 metrų nuo pačio bokšto, matėme šturmuojant bokštą, žiro didieji stiklai, girdėjosi klyksmas žmonių, kurie bandė savimi pridengti bokštą, – jie buvo atkirsti nuo visų kitų aplink bokštą zujančių tankečių.
Iš dešinės prie medžio pastebėjau žmogų su videokamera. Stengėmės jį užstoti, kad nepastebėtų iš tanko. Matyt, jis sėkmingai viską nufilmavo, nes vėliau atpažinau vaizdus (per Leningrado TV), nufilmuotus kaip tik iš to taško.
Pamiršau pasakyti, kad tarp tankų ir tankečių važiavo ir karinis sunkvežimis, kuriame tikriausiai sėdėjo desantininkai.
Visą laiką lietuviškai ir rusiškai per garsiakalbį kartojo, kad visą valdžią Lietuvoje perimąs “nacionalinio gelbėjimo komitetas”, kad dabar, nuvertus nepakenčiamą režimą, valdžia atiteksianti darbininkams, valstiečiams ir kažkodėl tarnautojams. Visą šią “demokratiją” ir “laisvę”, kurią žadėjo nauja valdžia, iliustravo nuolatiniai patrankų šūviai ir trasuojančių kulkų salvės.
Apie 2.15 val. žmonės pradėjo eiti į aikštę prie bokšto. Aš irgi pribėgau arčiau. Bokštą supo tanketės, o tarp jų grandine stovėjo automatais ginkluoti desantininkai. Jų veidai suakmenėję, įtūžę, akys nejudrios. Neišmanau, kaip atrodo narkomanai, bet šitie tikrai atrodė nenormalūs. Vėliau vienas pietietiškos išvaizdos nedidelio ūgio kareivėlis, kuris išdrįso kalbėtis su savo bendraamžiais iš minios, prasitarė, kad prieš puolimą jie gavo “po šimtą gramų”. Tik nežinia ko.
Girdėjosi, kaip džerška daužomų langų stiklai jau plonojoje bokšto dalyje, maždaug 50 metrų aukštyje. Iš antrojo bokšto aukšto (pačios plačiausios dalies) tekėjo vandens čiurkšlės. Žmonės kalbėjo, jog bokšto gynėjai buvo sumanę užlieti vandeniu, kad užpuolikai negalėtų pakilti aukščiau, bet nesuspėjo. Beje, jiems sutrukdė ir išdavikai, įvedę į vidų desantininkus požeminiu praėjimu, kuriuo vedamos ir ekskursijos.
Tuo metu laibojoje bokšto dalyje aidėjo šūviai.
Pagaliau buvo duota komanda išstumti žmones iš aikštės. Riaumodamos tanketės pasuko į minią. Žmones ėmė stumti ir desantininkai su atkištais automatais. Mūsų būreliui pavyko palypėti aukštėliau, o kitus sugrūdo į apatinę aikštelę. Greta jos iš dešinės yra sienelė. Ant jos su iškelta trispalve atsistojo jaunuolis, kuris ten išstovėjo iki pat ryto. Iš viršaus mes matėme, kaip tanketės vaikėsi žmones dideliame plote.
Apie trečią valandą pamatėme būrelį striukėmis apsirengusių žmonių su raudonais raiščiais ant rankovių. Jų galėjo būti apie penkiasdešimt. Jie suėjo į suniokotą bokštą.
Gal pusę keturių tarp desantininkų ir žmonių atsistojo Lietuvos policininkai, kurie prašė vengti provokacijų, ramino žmones. Pro mus prasiveržė kokie aštuoni greitosios pagalbos darbuotojai – medikai. Jie prašė įsileisti juos, kad galėtų paimti sužeistuosius, bet jų net į aikštę neįleido. Iš aikštelės sustiręs pasitraukiau apie pusę penkių. Kartu su kitais apžiūrėjome sutraiškytas mašinas Sudervės gatvėje, kad galėtume paliudyti. Bijojome, kad užpuolikai viską pašalins ir sakys, jog nieko neįvyko.
Ant metalo laužo krūvos, kuri prieš porą valandų buvo smėlio barstymo mašina, buvo padėtas batas. Greta – sudaužytas “Moskvičius”, šalia ir kitas – pikapas.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 136-137, 138.
