Visa šeima – aš su žmona, sūnus ir dukra – budėjome tą šeštadienį, t.y. sausio 12 dieną, prie bokšto. Vėlai vakare parėjau namo atsigerti karštos arbatos. Po kurio laiko pro langą pamatėme važiuojant tankus. Greit apsirengėm ir nuskubėjom prie bokšto. Atkreipėm dėmesį, kad iš viso rajono, iš visų pusių, bėgo žmonės. Kai atbėgom, tankai kaip tik artinosi prie bokšto žemutinės dalies. Ten stovėjo daug automobilių ir du sunkvežimiai su smėliu skersai kelio. Žmonės stovėjo prieš tankus šaukdami “Lietuva!”. Iš tankų pasklido dūmai, bet važiuoti per tuos sunkvežimius kažkodėl nesiryžo.

Mes pagalvojom, kad jie gali apvažiuoti iš kitos pusės, nuo vaikų lopšelio–darželio, o ten tik vienas sunkvežimis su smėliu užtvėrė kelią. Taip pat stovėjo daug automobilių, autobusų. Ir tikrai pasitvirtino mūsų mintys. Tankai atvažiavo iš kitos pusės. Čia bokšto gynėjų buvo daug mažiau. Išgirdom, kaip žmonės sušuko: “Vyrai, susikibkim rankom ir sudarykim grandinę, kad ir šaudys, visų neiššaudys!”. Tada vyrai sustojo ant kelio. Sunkvežimis liko jiems už nugarų. O vėliau – klaiku. Tankas važiavo nežiūrėdamas, kad ten beginkliai žmonės. Vienas vyriškis užsikabino rankom už patrankos vamzdžio ir užšoko ant tanko, o du vyriškiai jau nebesuspėjo. Juos prispaudė prie sunkvežimio su smėliu ir pervažiavo. Vieną tankas, pervažiavęs sunkvežimį, išmetė iš po vikšrų, o antro mes nematėm, kas jam atsitiko. Tas vyriškis, kuris užsiropštė ant tanko, taip ir pervažiavo per visą sunkvežimį kartu su tanku. Kai tankas važiavo nuo sunkvežimio, priekiu atsitrenkė į asfaltuotą kelio dangą, ir vyriškis nuo smūgio neišlaikė ir nukrito prieš pat vikšrus. Laimė, nukrito ant kojų ir tai jį išgelbėjo, nes spėjo pabėgti. O tankas apsigręžė, pervažiavo šalia stovėjusį automobilį “Moskvič” ir nuvažiavo bokšto link.

Mes bėgom į viršų prie bokšto. Žinojau, kad ten mano sūnus. Buvo girdėti baisus šaudymas, nešė nušautus ir sužeistus. Žmona, susiėmusi už galvos, dejavo, kur sūnus. Puolėm prie greitosios pagalbos mašinų, žiūrėjom, gal ten jis. Tuoj pasigirdo per garsiakalbį lietuviškai: “Broliai, sesės, skirstykitės namo”, bet niekas nesiskirstė. Didžiuojamės savo tautos žmonėmis.

 

Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 92.