...Kai pasirodė pirmieji tankai, mes, stovėjusieji aplink TV bokštą, iš pradžių manėme, kad tankai neturėtų važiuoti per vielos tvorą, kuri supo teritoriją. Kai vienas iš tankų tai padarė ir pradėjo važiuoti tiesiai mūsų link, pagalvojau, kad jie kažką sumanė rimtesnio, nei mes laukėme. Privažiavus tankams prie žmonių, staiga, išdygo vienas “drąsuolis”. Jis laikė krepšelį, kuriame buvo įdėtas stačiakampio formos paketas. Tankas pradėjo “išsisukinėti” staigiais stabdymais ir sūkiais. Žmonės šaukė: “Nereikia provokacijų, pasitraukite nuo jų”. Tačiau jis vis tiek rado progą ir ranka sudavė ant tanko sėdinčiam kareiviui, po to labai greitai pabėgo tamsos link. Tankas tuoj pat sustojo. Tačiau kareiviai, kurie viską matė ir sekė tą žmogų, išlipę iš tanko ir nuo tanko, visai nekreipė dėmesio į bėgantį, nors jis buvo apsirengęs šviesiais rūbais ir gerai matėsi tamsoje. Mano nuomone, tas žmogus tikrai buvo provokatorius. Išlipę desantininkai su durklais ant automato galo ir guminėmis lazdomis puolė stovėjusius keliomis eilėmis žmones, bet pamatę, kad nepavyks prasibrauti, atsitraukė ir pradėjo šaudyti tiesiai į minią. Kilo sąmyšis, pradėjo sproginėti mėtomi į žmones sprogstamieji paketai, šaudė tankai, išspjaudami dviejų metrų ilgio liežuvį, kurtinantį garsą ir prie žemės lenkiančią jėgą. Po kiek laiko pastebėjau prie bokšto sienos sugriuvusius žmonių kūnus. Jiems padėti jau buvo neįmanoma, kareiviai ir tankai toliau “atstūminėjo” žmones nuo bokšto. Tuo metu pagalvojau, kad atėjo mano mirties valanda... Pasitraukęs iš mirties žiedo negalėjau sulaikyti ašarų, buvo pasiutusiai skaudu ir be galo gaila tų žuvusių žmonių, kurie vargu ar tikėjosi susidurti akis į akį su ginkluotais išsigimėliais...
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 102.
