...Kai atsisukau į čia pat riaumojantį tanką, po jo vikšrais gulėjo trys žmonės, kurie nepaprastai šaukė, klykė nesavu balsu, dejavo. Puolėme jiems padėti. Vieną greit ištraukėme. Tačiau kitų dviejų moterų negalėjome ištraukti, nes jų kojos buvo vikšrų prispaustos. Tankas stovėjo. Atsirėmę į tanko priekinį sparną, rodėme tankistui, kad jis nevažiuotų į priekį, o pasitrauktų atgal. Po kelių minučių suburzgė tanko motoras, tankas pajudėjo kokį metrą atgal ir atlaisvino kojas. Moterys jau nevartojo ir nešaukė. Matyt, jos buvo apalpę nuo neišpasakyto skausmo. Jas pakėlėme ir nunešėme į Sudervės gatvę. Kiek panešęs, aš nubėgau ieškoti greitosios, nes arti niekur nesimatė. Galiausiai tolėliau pamačiau greitąją. Pribėgęs prie jos, pamačiau viduje gulintį vyriškį su peršauta krūtine (buvo iki pusės nurengtas ir sutvarstyta krūtine). Vyriškis buvo išbalęs, gulėjo nejudėdamas. Šalia jo gulėjo mergina juodu paltu su išbalusiu veidu. Ji taip pat nejudėjo. Vairuotojo greitojoje nebuvo. Greitojoje sėdėjęs vyriškis pasakė, kad daugiau sužeistų negali priimti. Man dingtelėjo mintis, kodėl tie sužeistieji nevežami? Matyt, vairuotojas ieškojo, kaip išvažiuoti iš užbarikaduotos gatvės. Bandžiau ieškoti privačių mašinų, tačiau jose nebuvo vairuotojų. Kol aš ieškojau mašinos, sužeistąsias pamečiau iš akiračio ir daugiau apie jas nieko nežinau...

 

Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 105.