Minia buvo panaši į banguojantį ežerą. Tamsa, prožektoriai, patrankų šūviai, trasuojančios kulkos, žmonių riksmai. Aš stovėjau įsikibęs į vielos užtvarą ir buvau tartum suakmenėjęs. Man lyg ir nepatogu, kad tomis akimirkomis į šį siaubą aš žiūrėjau lyg į kažkokį keistą spektaklį. Gal tai buvo šokas? Į galvą lindo keistos mintys, net juokingos. “Jermalavičiau, – galvojau tada, – nors atominę bombą pakabink ant bokšto, vis tiek tavęs, niekšeli, niekas neklausys”. Ir dar kažkodėl pagalvojau: “Kiek tankų! Kiek jie kuro sudegina! Juk, vietoj beprasmio gąsdinimo, galėtų visus laukus aparti!..” Bet tankai urzgė, šaudė, žudė žmones...
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 33.
