...Per radiją pasigirdo paskutiniai žodžiai eteryje iš TVR komiteto. Visi supratome, kad jis užimtas. Buvo apie 2 val. Atrodė, lyg viskas nurimo. Tačiau ramybė truko neilgai. Tankai pradėjo judėti. Mes tai supratome iš variklių gausmo, nes jų, kaip minėjau, kol kas nematėme. Tankai pakilo į kalvą iš šiaurinės pusės ir ėmė supt bokštą. Pamatę tankus, apsvaiginti labai stiprios prožektorių šviesos ir dūmų, žmonės dar tvirčiau suspaudė rankas. Nuo pabūklų ir automatų šūvių pradėjo byrėti viršutinių langų stiklai. Nuo tankų nušokę desantininkai pro žmones veržėsi į bokštą. Jie atakavo bokštą iš skirtingų pusių. Viena grupė desantininkų veržėsi į bokštą per kelis metrus nuo manęs. Staiga visi pradėjo paniškai trauktis. Sunku buvo suvokti, kas vyksta. Minia nunešė mane tvoros link, tiksliau prie tos vietos, kur ką tik buvo tvora. Vyrai nunešė vieną sužeistąjį, paskui dar vieną. Sužeistuosius (o gal jau ir mirusius) padėjau nešti į apačią, kur Sudervės gatvėje stovėjo greitosios pagalbos mašinos. Tai buvo tolokai nuo paties bokšto, – privažiuoti arčiau trukdė tankai. Sužeistieji buvo vežami ne tik medicinos mašinomis, bet ir asmeniniais automobiliais. Paskui vėl priėjau arčiau bokšto. Visai šalia manės grupė žmonių bandė, kaip aš supratau, sulaikyti šarvuotį. Ant jo sėdintis desantininkas šovė iš automato. Tuo pat metu trys žmonės krito. Kovinės mašinos, nemažindamos greičio, pradėjo važiuoti tiesiog ant žmonių, stengdamiesi nustumti žmones toliau nuo bokšto.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 58, 59.
