Kai paskelbė per radiją, kad artėja tankai, visi žmonės užstojo įėjimus į administracinį pastatą ir žiedu apjuosė bokštą. Netrukus nuo Lazdynų pusės pasirodė pirmieji tankai. Žmonės pastojo jiems kelią ir skandavo “Lietuva! Laisvė!”. Apie 1.30 val. nugriaudėjo pirmas šūvis iš pabūklo, po to pasirodė ir dūmų uždanga. Aš tuo metu stovėjau ant kalnelio ir viską galėjau gerai matyti. Kosmonautų prospektu važiavo karinės technikos kolona. Ji važiavo “Saturno” parduotuvės link. Tankai pasirodė labai greitai. Jie turėjo sustoti, nes ten jau buvo daug žmonių, kurie subėgo iš artimesnių vietų. Man atrodė, kad pirmasis tankas važiuoja atbuline pavara arba tik nusukęs patranką. Ant tanko buvo užsikabinęs vaikinas. Jis, matyt, nespėjo pasitraukti į šalį ir, kad nepakliūtų po vikšrais, užsikabino ant tanko. Tankas labai greitai artėjo prie sunkvežimio su smėliu, kuris stovėjo skersai kelio. Žmonės skubėjo prie to smėlio barstytuvo, norėdami užstoti tankui kelią, bet tankas artėjo į juos. Vienas vyras nespėjo pasitraukti. Tankas jį prispaudė prie barstytuvo ir... Aš užsidengiau veidą. Tai galėjo būti apie 1.45 val. Beje, dėl laiko tikslumo aš negaliu garantuoti, nes jo nejutau. Jutau tik baisią neviltį dėl savo bejėgiškumo, nes niekuo negalėjau padėti tam vyrui. Kai tankas nuvažiavo, žmogus dar buvo gyvas. Mes su greta stovėjusiu vyru pagriebėm sužeistąjį ir nutempėm jį nuo kelio, bet čia pat pamatėm, kad kitas tankas važiuoja į mus. Pribėgo daugiau vyrų ir tą vargšą žmogų iš mūsų paėmė. Tada aš nubėgau prie bokšto, bet ten jau buvo pilna karinės technikos. Ištisai griaudėjo patrankų šūviai, byrėjo bokšto langų stiklai, vis dažniau buvo girdėti automatų tratėjimas. Bokšto viduje kažkas degė ir sproginėjo, žmonės rėkė ir krito.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 91, 92.
