Esu 57 metų pensininkė, 26 metus pradirbau slidinėjimo ir biatlono trenere “Dinamo” draugijoje. Sausio 11 d. per radiją paskelbė, kad desantininkai užpuolė Spaudos rūmus, o lygiai 12 val., – jog juos užėmė. Po 10–15 min. jau buvau prie rūmų. Žmonių buvo prisirinkę daug, gal 1000 ar daugiau. Prie įėjimo nuo Kosmonautų pr. ant laiptų keliomis eilėmis stovėjo susiėmę rankomis vyrai. Iš kitos pusės – Viršuliškių – žmonių buvo mažiau; tenai su atsuktais kulkosvaidžiais į rūmus stovėjo 4 ar 5 tanketės. Prie jų stovėjo desantininkai. Mes, daugiausia pensinio amžiaus žmonės, priėjome prie kareivių, bandėme aiškinti, kokį juodą darbą jie dirba. Prakalbėjome apie 20 min. Apie 13 val. pamatėme atvažiuojančias 7 dengtas kareiviškas mašinas ir 5 ar 6 tankus su ilgais vamzdžiais.Visi šokome prie centrinio įėjimo. Ant laiptų stovintys vyrai pasitempė, o mes, palei gatvę stovėdami, spoksojome į tankus. Jie manevravo ant gazono, skiriančio prospektą į priešingas juostas.Vienas besisukdamas užkliudė troleibuso stulpą. Ant arčiausiai prie manęs stovinčio tanko užšoko desantininkas ir nuėmė nuo vamzdžio uždangalą. Sėdintis bokštelyje kareivis pasuko vamzdį tiesiai į mūsų galvas ir nuaidėjo pirmas patrankos šūvis. Ugninis kamuolys tvoskė man tiesiai į galvą, praradau sąmonę, suklupau. Kai atsipeikėjau, pamačiau vyrus, renkančius savo kepures. Plyšo galva, liežuvis kaip sutinęs, negaliu ištart žodžio. Tik atsipeikėjusi išgirdau automatų serijas prie pat įėjimo. Puoliau su visais bėgti prie įėjimą saugančių vyrų. Desantininkų būrys, pripuolęs prie jų, šaudė tiesiai jiems į galvas, taip man pasirodė. Šaudė tikromis kulkomis, tik ne į galvas, o virš jų, išvarpė virš durų esančią sieną. Vyrai net nepajudėjo. Maždaug 40 desantininkų būrys atsitraukė nuo durų ir išsirikiavo pleištu dviem eilėmis nuo laiptų iki prospekto. Mačiau 5 kameras, filmuojančias šiuos įvykius. Greta manęs mūsiškis (pagyvenęs, aukštokas) kino operatorius atsukinėjo su įskilusiu stiklu objektyvą. Pasirodo, desantininkas trenkė jam su buože. Mes taip pat išsirikiavome flangais nuo laiptų iki prospekto keliomis eilėmis. Veidu į mus, 2 m atstumu stovėjo desantininkai ir laikė nukreipę į mus automatus, jų akys buvo tuščios kaip vandeninės. Šaukėme “Lie-tu-va!” Po to pradėjome dainuoti. Po 15 min. atvažiavo mūsų policija, visi karininkai. Kas 2 m išsirikiavo tarp mūsų ir desantininkų, o centre – petys į petį. Taip prastovėjome vieni prieš kitus apie 1,5 val. Sudainavome kokias 5–6 dainas. Apie 14 val. 40 min. centre stovintis jų vadas su racija gavo kažkokią komandą, jie susirikiavo ir nuėjo į sunkvežimius. Tankai nušliaužė vėliau. Pirmoji puoliau rinkti iš po nuėjusių kareivių kojų likusias gilzes. Spėjau surinkti 10. Gilzių buvo maždaug apie 60.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai : papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 18, 19.
