1991 m. sausio 11 d. važiavau iš miesto troleibusu Nr. 7 namo. Troleibusas negalėjo privažiuoti prie Spaudos rūmų stotelės, nes važiavo tankai ir karinės mašinos. Žmonės lipo iš troleibuso ir aš kartu su jais. Iš karinių mašinų išlipo kareiviai ir apsupo Spaudos rūmus. Staiga pasigirdo stiprus šūvis iš tanko, kad net išbyrėjo Spaudos rūmų stiklai. Po to buvo įsakyta kareiviams veržtis į minią, kuri saugojo rūmų duris. Jie prabėgo pro mane, šaudydami iš automatų. Iš minios išėjo sužeisti keturi vyrai, tarp jų jaunuolis (apie 17–18 metų) su peršautu veidu. Aš mačiau, kaip jis praėjo pro mane visas kruvinas, pradėjau garsiai verkti ir prašyti kareivių, kad jie daugiau nepakartotų puolimo. Jie nereagavo į mano prašymą, tik žiūrėjo savo stiklinėmis akimis į mane ir nieko nesakė.
Aš, rusų tautos moteris, negaliu atleisti nusikaltėliams už nekaltai pralietą kraują. Aš kovosiu kartu su Lietuvos tautų žmonėmis už nepriklausomą Lietuvą ir Lietuvos pilietybę.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 81, 82.
