Sausio 13-ąją, apie 2 val. nakties, eteryje įsivyravo absoliuti tyla. Sitkūnų radijo stoties techninių darbuotųjų operatyvumo dėka ši tyla truko vos dvi minutes. Stotyje budėjusios žurnalistės Dzintra Varžgalienė ir Jolanta Šarpnickienė pradėjo vesti tiesiogines laidas, skelbti Lietuvai ir pasauliui apie įvykius Lietuvoje. Tuo pačiu metu buvo įjungta sirena, kurios kaukimas kvietė darbuotojus ir aplinkinius žmones. Tuometinis stoties viršininkas L.Uknevičius sukvietė trumpai pasitarti. Techniniams darbuotojams reikėjo saugoti žmones, kad neįvyktų nelaimingų atsitikimų. Mane įpareigojo organizuoti elektros pastotės, kuri maitino stoties įrengimus, apsaugą, kadangi, jeigu būtų išjungta elektros pastotė, nebūtų prasmės saugoti siųstuvus, nes jie nedirbtų. Man teko grįžti į gyvenvietę ir koordinuoti žmonių srautą stoties prieigose nukreipiant juos elektros pastotės link. Stotyje buvo barikaduojami visi įėjimai, langai. Kartu buvo organizuojama radijo programų transliacija. Žinios buvo gaunamos telefonu iš parlameno ir kitų šaltinių.
Gauta informacija, kad bus šturmuojami Sitkūnai. Reikėjo blokuoti kelią Kaunas-Babtai (prie Nevėžio upės). Radijo bangomis buvo prašoma vykti į Sitkūnus tuo keliu, ir jis labai greitai buvo užblokuotas.
Reikėjo parinkti vietas, iš kurių bus daromi vaizdo įrašai, numatyti, kaip bus išnešamos vaizdajuostės, kas tai padarys, kam perduos ir t.t.
Įtampai sumažinti buvo nutarta patikrinti gautus pranešimus apie kareivių dislokavimą stoties prieigose. Tam buvo pasinaudota greitosios pagalbos mašina ir jos ekipažu. Važiavau ir aš, nes gerai pažinojau visus apylinkės kelius ir takus.
Stoties apsaugos reikalais ėmė rūpintis Organizacinis komitetas. Buvo nutarta sunkiomis žemės ūkio transporto priemonėmis užstatyti žiedu techninį pastatą ir kelius į stoties teritoriją. Tam buvo panaudoti cementovežiai, kelmarovės, traktoriai, didžiausios savivartės mašinos.
Buvo organizuotas pirmosios medicinos pagalbos punktas, kurio darbuotojai turėjo numatyti, kaip bus išnešami sužeistieji iš radijo stoties pastato, kur stovės medicinos pagalbos mašinos. Sudarytos minimalios sąlygos gynėjams, atvežta laužams malkų, karštos arbatos.
Kiekvieną rytą ir vakarą rinkdavosi ir iškilusias problemas spręsdavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, Babtų, Užliedžių, Karmėlavos apylinkių pirmininkai, aplinkinių ūkių direktoriai ir kiti Sąjūdžio žmonės. Tai buvo sunkiausios dienos Sitkūnų radijo stoties techniniams darbuotojams, kuriems pailsėti likdavo viena kita valanda.
Skausmas ir viltis : 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius prisimenant / [sudarytoja Vidimanta Poškaitienė]. – Kaunas, 2002, p. 47.
