Įvykių eigą Vilma sekė per žiniasklaidos priemones: televiziją, radiją. Apie tragiškiausius įvykius prie televizijos bokšto Vilniuje maždaug 3 val. nakties pranešė kaimynai. Namuose kilo panika. Tėtis su broliu iš karto išvyko į Juragius, o ji su mama liko namuose. Išaušus rytui Garliavos ateitininkai sukvietė susirinkimą. Dvasios tėvas Aldonas Gudaitis pasiūlė pasiskirstyti grupelėmis, kurios pakaitomis turėtų nuolat budėti. Šis siūlymas buvo priimtas, ir ateitininkai pamainomis budėjo prie Juragių RTS.
Pirmoji grupė pradėjo budėti sausio 13-ąją, 22 val. Prie Juragių RTS buvo begalė žmonių, autobusų, mašinų, vyko sutvirtinimo, apsaugos darbai, vieni gynėjai virino grotas, kiti tvirtino tvoras. Nuolat buvo informuojama apie tai, kas vyksta kituose “karštuose” taškuose: Sitkūnuose, Kauno televizijoje, Vilniuje prie Aukščiausiosios Tarybos; buvo transliuojami drąsinantys jos pirmininko Vytauto Landsbergio žodžiai. Gynėjai prie Juragių RTS kūreno laužus, jaunimas dainavo liaudies dainas, susipažindavo su kitais gynėjais. Vyko savotiškas bendruomenės gyvenimas, nes čia susirinkusių žmonių širdys plakė vienu ritmu.
Kai pasigirdo įspėjimas, kad Juragių link artėja tankai, aplink RTS tuoj susidarė gyva siena. Gynėjai buvo pasiryžę nesitraukti ir sekti Vilniaus didvyrių pavyzdžiu, nors tikėjosi, kad to neprireiks. Tos valandos ir buvo šiurpiausios, kai jie laukė artėjančių tankų. Tačiau tankai, judėję nuo Prienų Juragių link, pravažiavo pro šalį, Kazlų Rūdos miškų link.
Jei įvykiai pasikartotų, Vilma įsitikinusi, kad elgtųsi dar ryžtingiau ir būtų ištvermingesnė.
Praėjus 11 metų, Vilma sako, kad, jei nebūtų tų įvykių išgyvenusi, nebūtų galėjusi patikėti. Juos prisiminusi, ji kaskart susigraudina.
Užrašė Nijolė Gudaitienė, Ilgakiemio kultūros centro direktorė
Skausmas ir viltis : 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius prisimenant / [sudarytoja Vidimanta Poškaitienė]. – Kaunas, 2002, p. 66.
