Gūdus radijo stoties sirenų kauksmas prikelia įmigusius, dirbančius priverčia palikti darbus – visi skuba į technikinį pastatą. Namuose liko miegantys maži vaikai. Didelio nerimo lyg ir nesijautė – štai mašinų salėje ant fontanėlio krašto sėdi moterys ir šnekučiuojasi apie savo kasdienius rūpesčius. Viena įsispyrusi į šlepetes, kita ant chalato užsimetusi paltą. Tačiau nerimas tvyro aplinkui. Važiuoja žmonės iš Kauno, Babtų, Raudondvario... Vietos mokytojai – kartu su visais. Reikia užbarikaduoti langus, duris. Moteris komanduoja vyrams:

– Kopėčias, kopėčias imkit, užkelkit skardos lakštus!

Vyrai kelia, lakštai triukšmingai krinta žemyn. Pagaliau sutvirtinti langai, durys. Žmonių jau minios. Nuo plento plaukia “gyva” upė. Niekas nežino savo lemties, bet visi tiki – priešas nepraeis.

Stoties inžinieriai svarsto, kur saugiau:

– Moterys – į vidų, kiek galima daugiau į vidų. Kažkas prieštarauja, kad viduje turi likti grupė vyrų lemiamai – kam? Akimirkai gal.

– Moterys – į lauką! Jauni vyrai – į vidų! Moterys išeina, durys užbarikaduojamos, grupė jaunuolių, lipdami vienas kitam ant pečių, pro langą sulipa į vidų, langas užtveriamas. Viskas. Laukimas. O naktis bus be galo ilga.

Pranešama, kad atvažiuoja tankai. Žmonės susikimba už parankių, keliom eilėmis užtveria kelią. Tankai pasuko atgal. Po kurio laiko vėl pranešama, kad stotis supama nuo Muniškių pusės.

– Transformatorinę! Saugokite transformatorinę!

Būrys kažkurio technikumo moksleivių pasileidžia tekini į talką. Šalta, drėgna, žvarbus vėjas, grioviai pilni vandens. Reikia peršokti du griovius – ne vienas šlumšteli į griovio vidurį apsiavęs sportiniais bateliais, apsimovęs baltas kojines...

Prie pastato nuščiuvusi minia laukia naujienų iš Vilniaus. Užimtas televizijos bokštas! Iš Sitkūnų stoties anglų, prancūzų, vokiečių ir kitomis kalbomis sklinda į eterį: “Kalba paskutinė laisva Lietuvos radijo stotis – padėkite mums!”

O iš Vilniaus pranešamos žuvusių žmonių pavardės. Minios žmonių, o kokia spengianti tyla. Daugelis šeimų narių budi Sitkūnuose, tačiau kiti – Vilniuje. Ar jie dar susitiks?
Skausmas ir viltis : 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius prisimenant / [sudarytoja Vidimanta Poškaitienė]. – Kaunas, 2002, p. 48, 49.