Dar sausio 1 d., jausdami artėjančią grėsmę, į Juragius atvažiavo savanoriai filmuotojai iš tuometinės Žemės ūkio akademijos. Jie radiofikavo stotį, atsivežė muzikos įrašų. Sausio 13-osios naktį filmavo ir Kauno televizijos darbuotojai, ir mėgėjai, turintys vaizdo kameras.
Sausio 13-osios naktį Juragių radijo ir televizijos stotyje ant palangių pastatėme 8 televizorius. Vilniaus kanalas šnypštė, Kauno kanalu buvo skaitomos žinios, o Maskvos rodė A. Nevzorovą.
Ties Juragiais kartais sustodavo kariškų mašinų kolona. Žmonės pripuolę vaišindavo kareivius, šnekindavo.
Juragių gyventojai iš kažkokios įmonės atvežė kraną. Sakė, kad stovi nenaudojamas. Lyg tyčia jo prireikė gamykloje. Pasirodo, vienintelis toks Lietuvoje.
Lietuvoje gyvenantys rusai žiūrėdavo Maskvos televizijos programą. Tuo kanalu mes kartais įsijungdavome Kauno stotį. Linksmakalnyje gyvenantys rusų kariškiai pašiurpo, pamatę sausio 13-osios vaizdus.
Tomis dienomis Lietuvos radijas ir televizija buvo visą kraštą vienijantis šaltinis. Mūsų siųstuvas dirbo 24 valandas per parą. Naktį palikdavome tik lentelę ekrane. Vos išjungi – žmonės tuoj skambina: “Kas atsitiko?” Kad niekas negalėtų pasinaudoti mūsų siųstuvais, išsinešdavome svarbiausias detales, be kurių technika – bežadė.
Mus saugojo stebėtinai daug jaunimo. Džiaugiuosi, kad gera mūsų pamaina auga.
Užrašė J.Adomaitis, “Tėviškės žinios”, 1995 m. sausio 12 d.
Skausmas ir viltis : 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius prisimenant / [sudarytoja Vidimanta Poškaitienė]. – Kaunas, 2002, p. 64.
