RTV elektros energijos tiekimo cecho viršininkas

Į televizijos ir radijo pastatą nuėjau budėti 19 val. Patalpose buvo ramu. Apie pirmą valandą nakties pasigirdo šūviai nuo televizijos bokšto pusės. Pasikėlęs liftu į aštuntą aukštą, pamačiau artėjančią tankečių koloną, kuri supo pastatą nuo upės pusės. Nubėgęs į pirmą aukštą, išgirdau dūžtant stiklą ir pamačiau besigrumiančius milicininkus su desantininkais. Vienas desantininkas atkišo į mane automatą ir suriko: “Stoj, streliat būdu!” Kadangi aš buvau koridoriaus gale, tai šokau už kampo ir nubėgau į dispečerinės kambarį. Jame buvom penkiese, paskui atbėgo dar vienas. Užsirakinome ir žiūrėjome Lietuvos televizijos programą. Kai parodė, kad desantininkai eina prie centrinės aparatinės, supratome, kad televizija užimta. Išjungę energobloke technologinį maitinimą, vėl užsidarėme dispečerinėje. Į kiemą įvažiavo du T-72 tankai ir radijo ryšių mašina. Tankai pradėjo šaudyti į langus. Kieme aidėjo sprogimai, kulkosvaidžių ir automatų serijos. Iš tuščių pabūklų šovė keturis kartus. Nuo garso bangos išbyrėjo stiklai. Po pusvalandžio išgirdome daužant duris. Laužė iš eilės visas duris. Įsiveržę į vidų daužėsi, laužė seifus. Pradėjo laužtis ir į dispečerinę. Daužė ilgai, bet durys nepasidavė, tai neįveikę paliko ramybėje. Turėjome miesto telefoną, tai paskambinome namiškiams ir pranešėme, kad esame pasislėpę ir išeisime tik įdienojus, kai pasikeis galvažudžiai, nes girdėjome, kad šie, pirmieji, elgiasi tikrai žvėriškai. Be to, matėme ir jų veidus: jie buvo vyresnio amžiaus. Vėliau juos pakeitė jauni kareiviai. Visą naktį girdėjome, kaip kažką nešė ir krovė į sunkvežimius. Tempė kažką sunkaus, atrodo, seifus. Vidaus telefono stotis buvo išjungta. Pro langą matėme radijo stoties karininką, kuris priėjo prie mūsų lango ir ištraukė prailginimo laidą. Susivyniojęs įsidėjo į mašiną.

Jau dieną į duris pasibeldė direktorius. Jį įsileidome. Desantininkai tardė, kaip mes patekome į patalpas. Vedė aiškintis pas naują televizijos vadovą G.Steigvilą. Jis saldžiai kalbėjo: “Vargšeliai, išvargę, nemiegoję, juos reikėtų pavalgydinti”. Tiesiog koktu. Šiaip taip po ilgų aiškinimų išleido. Nuėjau į kabinetą apsirengti, čia viskas išvartyta ir išdaužyta. Striukė kabojo vietoje, bet kišenėse nebuvo pirštinių, šratinuko, buto raktų, smulkių pinigų.

 

Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 174, 175.