Sausio 12 d. su žmona budėjau prie televizijos ir radijo pastato Konarskio gatvėje.
Apie 1.45 nakties tankų ir šarvuočių kolona pakilo į kalną nuo Aukščiausiosios Tarybos pusės. Supratome, kad važiuoja prie televizijos bokšto. Pravažiuodami tankai iššovė. Daug žmonių puolė prie automobilių ir nuvažiavo prie bokšto.
Likę žmonės susispietėme prie įėjimų ir bandėme sudaryti žmonių grandinę. Aš buvau ant laiptų prie Radijo komiteto. Maždaug po 15–20 min. kita kolona šarvuočių ir tankų įsuko į Konarskio gatvę (nuo Vingio parko pusės). Iš pravažiuojančių šarvuočių desantininkai mėtė sprogstamuosius paketus. Paskui koloną važiavo du dengti kariniai sunkvežimiai, jie sustojo ir iš jų pasipylė desantininkai. Kai kurie iš jų, be automatų, turėjo ir gumines lazdas. Jie puolė prie mūsų šaudydami ir daužydami automatų buožėmis bei lazdomis. Perkirtę žmonių būrį, jie prasiveržė prie durų, tačiau mes visi juos stūmėme ir dalį jų nustūmėme nuo laiptų. Tai juos dar labiau įsiutino, nors jie ir taip buvo kažkaip nenatūraliai įtūžę. Vienas pasilipo, išdaužė langą ir šaudydamas įlindo į vidų. Jie ėmė visus mušti buožėmis ir šaudyti iš automatų į veidus. Minia pasidavė atgal – mane prispaudė prie arti laiptų stovėjusio autobuso. Jo užpakalinės durys atsidarė, ir aš bei keliolika žmonių sulindome į autobusą. Paskui mus įšoko beprotiškai įsiutęs desantininkas ir šaukė: “Ložites suki, vsech ubju”. Moterys gulėsi, tačiau jis vis tiek daužė lazda ir automato buože.
Žmonės nesiskirstė, skandavo: “Fašistai”, “Lietuva” ir t.t. Desantininkai mėtė ant mūsų sprogstamuosius paketus, dūmines uždangas, ašarines dujas, šaudė virš galvų. Kareiviai turėjo plastikines kulkas, o karininkai kovines. Per karišką radijo stotį buvo skelbiama, kad jų komitetas perima valdžią, AT paimta, įvedama komendanto valanda. Atsirado milicija, kuri laikė atitvėrusi žmones nuo desantininkų.
Žmonės vis nesiskirstė, filmavo japonai. Tai pamatę desantininkai puolė prie jų, bet mes juos apstojome gyva siena. Tada desantininkai pradėjo šaudyti iš kovinių šovinių prie kojų, tačiau žurnalistams pavyko pasislėpti. Tankų prožektoriai (labai stiprūs) apšvietinėjo namų langus ir, jei kas nors ten būdavo, atidengdavo kulkosvaidžių ugnį trasuojančiomis kulkomis. Byrėjo langai, vis dar sproginėjo paketai. Iššovė tankas (akustinis sviedinys), išbiro beveik visi šalia esančių namų langai.
Po to atvežė 2 ar 3 autobusus jedinstveninkų, ginkluotų geležiniais virbais ir ant virvių užmautomis veržlėmis, visi su raudonais raiščiais. Jie švilpdami iššoko iš autobuso, bet išsigando žmonių ryžto ir iškart pasislėpė už desantininkų.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 150.
